- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunimo organizacijos siekia, kad rinkti miestų merus ir tarybas lietuviai galėtų jau nuo 16 metų. Organizacijos atstovai rinko ir parašus, mat reikėtų keisti net Konstituciją. Tik ar šešiolikmetis gali būti sąmoningas rinkėjas, kuris prie balsadėžės keliautų be tėvų ar kitų aplinkinių nurodymų už ką balsuoti? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su LIJOT prezidentu Umberto Masi.
– Tai kada bus įžiebta žalia šviesa šiam sprendimui?
– Sunku pasakyti, kaip žinote, Konstitucijos pakeitimai reikalauja tikrai ilgo proceso. Ypač žinant, kad yra skirtingų nuomonių dėl balsavimo nuo 16 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. Norisi iš pradžių diskutuoti, kalbėtis su skirtingų frakcijų atstovais ir dalintis argumentais, žiniomis, patirtimi iš kitų šalių. Kad tai nebūtų tiesiog klausimas, išmestas į orą, ir kad nesusiformuotų įprastinis „už“ arba „prieš“, kaip dažnai būna dėl to, kad kažkas pasiūlė, o kiti tiesiog prieštarauja. Norisi bendrai kalbėtis apie tai, kaip galime užtikrinti pilietiškumo stiprėjimą tarp jaunų žmonių ir visos mūsų visuomenės.
– Panašu, kad bent šioje kadencijoje bus labai sudėtinga pasiekti, kad šis sprendimas rastų tą žalią šviesą. Tikriausiai reikės kalbėtis su kitos kadencijos parlamento atstovais. Pažvelgęs į šiandieninę diskusiją, matau, kad pagal sociologines apklausas, tie, kuriems prognozuojama vieta kitame Seime, šiandien praktiškai nedalyvauja.
– Jų yra mažiau, bet jie dalyvauja. Ir kiek teko stebėti bei žiūrėti į programas, balsavimo nuo 16 metų savivaldybių tarybų rinkimuose idėja atsispindi tiek socialdemokratų, tiek liberalų sąjūdžio programose. Tiek dešinieji, tiek kairieji turi palaikymo šiai idėjai, nors, be abejo, bus ir prieštaraujančių. Tai normalu, įprasta ir, sakyčiau, sveika.
– Pernai atlikta apklausa rodo, kad septyni iš dešimties gyventojų nepritaria šiai idėjai. Tai tam tikras kirtis nevyriausybinėms organizacijoms bei politikams, kurie ją palaiko. Kaip jūs vertinate, kad visuomenė visgi yra prieš?
– Manau, tai pakankamai dėsninga dėl įvairių priežasčių. Matome bendras pasaulines tendencijas, kur skirtingų kartų atstovams vis sunkiau susikalbėti. Jaunimas ir vyresni žmonės retai randa bendrą kalbą ar sąlyčio tašką. Kartais jauni žmonės nelabai gražiai atsiliepia apie kitų kartų atstovus, o vyresniems gali atrodyti, kad jaunimas neturi pakankamai žinių, gebėjimų, yra tingus. Bet tai toli gražu nėra tiesa.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Daugiau šia tema LNK žurnalistas kalbėjosi su profesoriumi Algiu Krupavičiumi.
– Jaunimas vardija naudas, bet ar yra grėsmių, iššūkių, kalbant apie šį pasiūlymą?
– Tikrai taip. Politikoje visi reiškiniai turi dvi puses – teigiamą ir neigiamą. Lygiai taip pat yra su balsavimu nuo 16 metų. Nors jaunimas turi motyvacijos dalyvauti politikoje, dažnai trūksta pilietinio ugdymo, kompetencijų ir įgūdžių.
– Kai kurie ekspertai sako, kad toks sprendimas gali sukelti situaciją, kad jaunimas nežinotų, už ką balsuoti ir patys politikai darytų manipuliacijas su jaunais žmonėmis. Ar čia taip pat yra rizikų?
– Tikrai taip, nes, kaip jau sakiau, žinių ir kompetencijos klausimas, kai kalbame apie balsavimą nuo 16 metų, yra tikrai aktualus.
„Pirmiausiai, kur buvo pilietiško ugdymo pamokos visoms kitoms kartoms ir rinkėjų grupėms? Antras dalykas, tarsi politikai nedalina pažadų vyresnėms ir kitoms rinkėjų amžiaus grupėms. Man atrodo, kad tai yra normalu, jog paveiks. Mes vieni kitus veikiame, kai kalbame, siūlome idėjas, diskutuojame ir tie pasiūlymai, kurie yra geriausi, dažniausiai ir laimi. Reikėtų pabrėžti, kad ne tik jauni žmonės yra paveikiami ar gali būti paveikiami, nes poveikio klausimas yra labai įdomus, žvelgiant iš tyrimų pusės. Nėra nustatyta tiksli amžiaus riba, nuo kurios žmogus būtų visiškai pasirengęs balsuoti. Ne, tai įprotis – ar balsuosi anksčiau, ar vėliau, bet jei tu ilgainiui balsuosi ir eisi toliau balsuoti, ugdysi tuos įgūdžius, kurie yra reikalingi. O dėl manipuliacijų – pakanka pasižiūrėti, kas užsiėmė įstatymų pažeidimais dėl balsų pirkimo ar dalino pažadus, kurie nėra pagrįsti realybe, kurių neįmanoma paaiškinti, kaip bus įgyvendinti ar iš kur bus paimtos lėšos. Sakyčiau, manipuliuoti galima visomis amžiaus grupėmis – klausimas, ar yra atsparūs tiek vyresni, tiek jaunesni žmonės“, – teigė U. Masi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: per anksti sakyti, kieno iniciatyva bus pirma formuojant būsimą koaliciją
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad apie tai, kas formuos naująją valdančiąją koaliciją Seime kalbėti dar yra per anksti. Anot jos, šiuo metu yra „tarpinė situacija“, tad skelbti pergalės ar pralaimėjimo nėra pagrindo. ...
-
Įtaigiausi partijų lyderiai – Laisvės partijos, TS-LKD ir „Vardan Lietuvos“ vadovai
Laisvės partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiai per Seimo rinkimų kampaniją buvo įtakingiausi kalbėtojai, rodo naujausias Įtaigos indeksas. ...
-
R. Žemaitaitis įvardijo, iš kurių partijų perėmė balsus
Trečią vietą pirmajame Seimo rinkimų ture užėmusios partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad balsavimo rezultatai viršijo lūkesčius. ...
-
Po rinkėjų reitingavimo – keturių politikų šuolis iš sąrašo dugno į Seimą
Skirtingų partijų kandidatų sąrašų pabaigoje buvę keturi politikai rinkėjų valia reitinguoti ir išrinkti į parlamentą. ...
-
V. Blinkevičiūtė pasisakė dėl premjerės posto
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako besitikinti į valdančiąją koaliciją įtraukti ir „valstiečius“, apie tai su jų lyderiu Ramūnu Karbauskiu ketina kalbėtis artimiausiu metu. ...
-
M. Lingė apie pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus: neskelbiame nei pergalės, nei pralaimėjimo
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė sako – jo atstovaujama politinė pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus „vertina santūriai“. Visgi, antroje vietoje daugiama...
-
Partijų lyderių kovos pirmame ture – pergalės ir nuopuoliai27
Trys iš 11 vienmandatėse apygardose Seimo rinkimuose kandidatavusių partijų lyderių iškovojo pergales jau pirmajame ture sekmadienį, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. ...
-
G. Nausėda su E. Macronu aptars geopolitinę situaciją, atsiims apdovanojimą2
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su šios šalies kolega Emmanueliu Macronu, dalyvaus konferencijoje ir atsiims leidinio „L'Express“ apdovanojimą. ...
-
G. Landsbergis Liuksemburge su ES kolegomis aptars paramą Ukrainai
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Liuksemburge vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatijos vadovų susitikime aptars paramą Ukrainai ir padėtį Artimuosiuose Rytuose. ...
-
E. Vaitkaus sąrašas nepateko į Seimą, jis pats pralaimėjo Šalčininkų vienmandatėje1
Mediko Eduardo Vaitkaus sąrašas sekmadienį neįveikė 5 proc. kartelės, reikalingos patekti į Seimą per daugiamandatę apygardą, kandidatas taip pat pralaimėjo kovą vienmandatėje, kur per pirmąjį turą buvo išrinktas Lietuvos lenkų ri...