„Deja, atrodo, kad mūsų prezidentas šioje kovoje stovi kitokių vertybių pusėje. Už laisvės ir demokratijos idealus pasisako kalbas sakydamas užsienyje, tačiau grįžęs namo praleidžia progą parodyti lyderystę konkrečiais klausimais. Ir ne tik jis. Ne kartą ir ne du kovodami dėl svarbiausių žmogaus teisių klausimų atsirėmėme ir į dabartinio Seimo ir dabartinės valdančiosios daugumos apatijos sieną“, – komentavo ji.

Tuo metu, pasak jos, partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas yra įrodęs, kad jam šios vertybės svarbios.

Laisvės partijos pirmininkė taip pat paminėjo, kad Laisvės partijos pasiryžimas ginti žmogaus teisių vertybes turi būti reprezentuojamos Europos Parlamente.

„Šiais metais mūsų taip pat laukia kova už europines vertybes Europos Parlamento rinkimuose. Būtent tokios jėgos, kaip Laisvės partija, Europoje stos į kovą už vakarietiškas vertybes ir nedarys patogių, bet laikinų sandėrių su tamsos jėgomis“, – sakė A. Armonaitė.

Būtent tokios jėgos, kaip Laisvės partija, Europoje stos į kovą už vakarietiškas vertybes ir nedarys patogių, bet laikinų sandėrių su tamsos jėgomis.

„Būtent pigūs ir patogūs sandėriai kelia didžiausią pavojų Europos laisvei, žmogaus teisėms ir ekonominei gerovei“, – pabrėžė ji.

Laisvės partija – daugiausiai apie mokesčius kalbanti partija Lietuvoje

Taip pat A. Armonaitė tikino, kad „laisviečių“ siekiai peržengę „dviejų temų partijos“ pravardę, ir Laisvės partija tapusi viena labiausiai žmonių pragyvenimo lygiu besirūpinančia jėgų. Visgi, ji pabrėžia, kad tai nereiškia, jog partija prieštarauja papildomam gynybos finansavimui ir yra pasiruošusi palaikyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuo biudžeto skyrimą.

„Anksčiau buvome pravardžiuojami dviejų temų partija, bet šiandien Laisvės partija yra daugiausiai apie mokesčius kalbanti partija Lietuvoje. Sustabdėme iniciatyvas įvesti naujus mokesčius pirmam žmonių gyvenamajam būstui“, – aiškino A. Armonaitė.

„Laisvės partija yra pasiruošusi susitarti dėl gynybos finansavimo. Lietuva gali ir turi skirti 3 proc. BVP gynybai, juolab, kad Šaltojo karo metais NATO valstybės savo gynybai finansuoti skirdavo 4 proc. ir daugiau“, – pridūrė ji.

Siekiant didesnio gynybos finansavimo, reikia įvardinti prioritetus

Visgi, Laisvės partijos pirmininkė pabrėžė, kad siekiant geresnio gynybos finansavimo, reikalinga įvardinti prioritetus ir visuomenei išaiškinti, ko iš jų bus prašoma.

„Tokio susitarimo pradžioje yra būtina viešai ir skaidriai įvardinti, ką, kada ir už kiek planuojame finansuoti ir įsigyti. Tačiau atsakingos institucijos to šiuo metu dar nėra padariusios. Tai atskleidus žmonėms ir verslui būtų aiškiau, dėl ko jų prašoma didesnio indėlio. Be to, prie gynybos finansavimo gali prisidėti ir lieknesnė biurokratija“, – komentavo ji.

„Laisvės partija nedalyvaus lenktynėse, kas labiau išgąsdins ir kas labiau nori ginti Lietuvą. Esame nusiteikę dalyvauti ne gąsdinimų lenktynėse, o gynybos planuose“, – pridėjo ji.