- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinį kadencijos posėdį Seimui nepavyko priimti įstatymo, kuriuo sovietmečiu Lietuvą valdžiusią Komunistų partija būtų pripažinta nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija.
Balsavime dėl to dalyvavo 59 parlamentarai, o pagal Seimo statutą balsavime dėl viso įstatymo priėmimo dalyvauti privalo ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.
Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir praėjusią savaitę, tuomet priėmimo procedūroje dalyvavo 55 parlamentarai.
Nesiregistruodami balsuoti šio įstatymo projekto priėmimą stabdo Seimo socialdemokratai, demokratai, Mišri Seimo narių grupė ir dauguma „valstiečių“.
Įstatymo iniciatoriaus konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, projektas įstatymo lygiu įvertintų Komunistų partijos veiklą.
Pagal teisės akto projektą, Lietuvos komunistų partija (LKP) būtų pripažinta nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija, veikusia prieš Lietuvos valstybingumą, padėjusia įtvirtinti sovietų valdžios diktatūrą okupuotoje Lietuvoje.
Dokumente nurodoma, kad LKP buvo atsakinga „už Lietuvos žmonių žudynes ir kankinimus, trėmimus ir kitą nusikalstamą veiklą, uoliai vykdė kovas prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja SSRS srities organizacijos teisėmis“.
Įstatymu taip pat būtų įtvirtinta, kad LKP yra atsakinga už SSRS okupacinės valdžios vykdytas tokias priemones kaip Lietuvos piliečių genocidas, masinės represijos, teroras, baudžiamosios akcijos, trėmimai, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimas, sovietizacija, prievartinė kolektyvizacija, prievartinė mobilizacija į SSRS kariuomenę, ateizmo skleidimas, cenzūra, kultūros ir religijos paminklų naikinimas ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimas.
Projekte pažymima, jog 1989 metais LKP atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) ir susikūrus savarankiškai LKP, likusi ant TSKP platformos LKP toliau veikė prieš atkurtą Lietuvos valstybę, 1991 metais sausio mėnesį organizavo perversmą su tikslu panaikinti atkurtą Lietuvos valstybingumą.
1991 metų rugpjūčio 22–23 dienomis LKP ant TSKP platformos buvo uždrausta.
Taip pat siūloma drauge keisti Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymus, kur būtų nustatyti tam tikri reikalavimai buvusiems komunistams.
Siūloma, kad buvę LKP vadovybės nariai ir kandidatai į juos, dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į pareigas valstybės tarnyboje, privalėtų nurodyti savo buvusią priklausomybę Komunistų partijos struktūroms. Šį biografijos faktą nuslėpę asmenys nebūtų skiriami į pareigas.
2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo. Joje Vyriausybė raginama kuo skubiau parengti įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija.
Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, sovietų okupacijos metais ji buvo valdančioji partija ir veikė kaip Sovietų Sąjungos partijos (SSKP) padalinys, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais buvo uždrausta.
1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: daugiau priešų batai niekada nemindys Lietuvos žemės21
Šventinės salvės, iškilminga rikiuotė ir palaikymas Ukrainai – Lietuvoje paminėta kariuomenės diena. Karius ir žiūrovus sveikinęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė – virš Lietuvos kybant „tamsaus pavojaus i&...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
R. Motuzas nemano, kad K. Budriui reikėtų taikyti „atšalimo“ laikotarpį
Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas &bdq...
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet4
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus9
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius159
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams22
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos11
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...