„Rusija, žinoma, kad nori panaudoti šitą svertą savo naudai. Na, gal truputėlį yra keršto aspektas Turkijai už Azovo vadų grąžinimą į Ukrainą“, – teigė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicijos“.

Ukraina yra viena didžiausių grudų eksportuotojų pasaulyje. JAV ambasadorius JT pabrėžė, kad Rusija grūdų tiekimą pavertė ginklu, o dėl to labiausiai kentės skurdžios šalys Afrikoje ir Vidurio Rytuose.

„Grūdų eksportas per Juodąją jūrą gali ir turi veikti toliau, jei be Rusijos, tai be Rusijos. Susitarimas dėl grūdų eksporto – tai susitarimas su Turkija ir JT – lieka galioti. Vienintelis dalykas, kurio dabar reikia yra kruopštus įgyvendinimas ir ryžtingas spaudimas teroristinei valstybei“, – tvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Neatmetama, kad kol derlius bus nuimtas, V. Putinas dar gali ir persigalvoti. Jei ne, Lietuva vis dar siūlo naudotis Baltijos jūros uostais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Per Klaipėdą kiekvienais metais perkraunama 3,5 mln. tonų grūdų, tai Klaipėda šiandien tikrai gali perkrauti penkiolika. Visa problema yra šito krovinio atvežimas į Klaipėdą. Čia yra milžiniška problema“, – aiškino Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija sako, kad Putino grasinimai rinkas jaudina vis mažiau. Net ir pasibaigus susitarimui dėl ukrainietiškų grūdų, kaina rinkoje beveik nė nekrustelėjo.

„Niekas nebevertina Rusijos pozicijos rimtai. Kuo toliau, tuo ta reakcija yra mažesnė. Ir kiekvieną kartą artėjant to vadinamo grūdų susitarimo termino pabaigai rinkos nerimsta, kainos pradeda šokinėt, bet tas šokinėjimas vis mažesnis kiekvieną kartą būdavo“, – sakė Lietuvos grūdų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Tačiau ar ateityje gali brangti duona, kepiniai, miltai ir kiti produktai, ekonomistai kol kas pasakyti negali. Esą viskas priklausys nuo dabartinio derliaus.

„Svyravimų būna labai daug, nes dabar turim patį jautriausią laikotarpį, kai faktiškai pasimato kokį derlių nukuliam“, – teigė „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Skaičiuojama, kad Ukraina, prasidėjus karui, grūdų eksportuoja kone perpus mažiau nei anksčiau, o tuščias spragas kažkas vis tiek užpildo. Tačiau Lietuvos grūdų augintojai čia naujų galimybių sako nematantys. Anot A. Macijausko, lietuviški grūdai yra brangesni ir kokybiškesni, rinkos yra kitokios. Lietuva kasmet eksportuoja 5-6 mln. tonų, o tai yra trys ketvirtadaliai užauginamų grūdų.

Pasak T. Povilausko, būtent Rusija kuria didžiausią konkurenciją ir lietuviams ir kitiems Europos Sąjungos eksportuotojams.

Tiesa, Lietuvos grūdų augintojai sako daugiau potencialo matantys tuo atveju, jei ateityje svilinantys karščiai ir toliau taip alins dalį Europos. Ispanija, Prancūzija, Italija susiduria su didelėmis problemomis ir grūdų bei kitų žemės ūkio produktų auginimas tampa problematiškas. O Lietuva esą dar turi neišnaudotą požeminio vandens potencialą.