Antradienį slaptame balsavime buvo išduoti 62 biuleteniai parlamentarams, tuo tarpu atstatydinti Ž. Pavilioniui būtų reikėję ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Už atstatydinimą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo penki ir vienas biuletenis buvo sugadintas.

Ž. Pavilionis komentuodamas balsavimą teigė, kad savo sprendimu Seimas parodė, jog yra „atsparus Kremliaus atakoms“.

„Norėčiau padėkoti bendražygiams, kurie mane palaikė nedalyvaudami balsavime, taip pat dalyvaudami, pasisakydami prieš, tai rodo, kad Seimas kaip institucija pasirodė atsparus Kremliaus atakoms. Be abejonės, tas atsparumas yra mūsų žinojimo ir profesionalumo lygis“, – žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.

Parašus dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu surinkusi opozicija teigė, kad jos atstovai paliks URK, jei jo vadovu liks dabartinis pirmininkas. Iš aštuonių Seimo URK narių opozicijai priklauso du parlamentarai, „valstiečių“ frakcijos atstovai Giedrius Surplys ir Antanas Vinkus.

G. Surplys BNS teigė, kad frakcija spręs, kaip elgtis šitoje situacijoje, o jis pats kol kas posėdžiuose dalyvaus „tyliuoju būdu“.

„Čia reikia ir teisinio vertinimo, kaip apskritai komitetas gali egzistuoti, kai tik ketvirtadalį jo sudaro opozicijos atstovai, bet aš asmeniškai užsiimsiu šešėline veikla. Kadangi teisiškai privalau dalyvauti posėdyje, jungiuosi, bet dalyvausiu tyliuoju būdu, nei pasisakysiu, nei balsuosiu, bus tylioji rezistencija“, – sakė G. Surplys.

Dėl nepasitikėjimo balsavo tik opozicijos ir Seimo narių Mišrios grupės atstovai, valdantieji balsavime nedalyvavo, išskyrus du atstovus – konservatorių Algį Strelčiūną ir Laisvės frakcijos atstovą Marių Matijošaitį.

Konservatorius A. Strelčiūnas BNS sakė balsavime dalyvavęs, nes norėjęs paremti draugą. „Dalyvavau, nes norėjau pareikšti paramą draugui“, – teigė parlamentaras.

Jis tvirtino neabejojęs, kad balsavime nesusirinks 71 Seimo narys, todėl jis savo dalyvavimu frakcijos kolegai nepakenks. Konservatorių frakcija buvo priėmusi sprendimą balsavime dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu nedalyvauti.

Opozicijos atstovai siekė atstatydinti Seimo URK vadovą dėl jo pasisakymų pokalbyje su provokatoriais iš Rusijos, kaltino jį sukėlus „tarptautinį skandalą“ per vizitą Sakartvele, kritikavo dėl Berlyne komandiruotės metu registruotos santuokos.

Nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo pristačiusi „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad Ž. Pavilionis „savo neatsakingu elgesiu sistemingai kenkia Seimo vykdomai parlamentinei diplomatijai“.

Ž. Pavilionis kaltinimus neigė ir sakė tapęs Kremliaus taikiniu dėl aktyvios veiklos prieš režimus Rytuose.

Jis pripažino nebuvęs „pakankamai atsargus“ kalbėdamas su provokatoriais iš Rusijos, tačiau savo vaidmenį Sakartvele vertino teigiamai, pažymėjo sutuoktinės kelionę į Berlyną apmokėjęs asmeninėmis lėšomis, susituokęs po oficialaus vizito valandų.

Pareiškimą dėl nepasitikėjimo Ž. Paviioniu pasirašė 55 parlamentarai iš „valstiečių“, socialdemokratų, „darbiečių“, Lietuvos regionų frakcijų, Seimo narių Mišrios grupės.

Pagal Seimo statutą, pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

Tam, kad Seimo pareigūnas būtų atleistas, slaptame balsavime turi balsuoti mažiausiai 71 parlamentaras.

Rusijos pokštininkai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, su Ž. Pavilioniu susisiekė šių metų pavasarį, jis manė kalbantis su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Tačiau įrašas paskelbtas birželį.

Vaizdo įraše Ž. Pavilionis dėsto savo ir valdančiųjų požiūrį įvairiais užsienio politikos klausimais, o pokalbio pabaigoje paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.

URK pirmininkas Seimo opozicijos kritikos ir reikalavimo jį atleisti iš pareigų sulaukė ir dėl komandiruotės Sakartvele, kai jis viešai išreiškė paramą šios šalies didžiausiai opozicinei partijai ir tuomet suimtam jos lyderiui.