Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, D. Nausėdienė su miesto meru Oleksandru Sacharuku aplankė moduliniuose nameliuose apsistojusias ukrainiečių šeimas, kurių didžioji dauguma – pabėgėliai iš rytinės Luhansko srities.

„Labai džiaugiuosi, kad Lietuva ėmėsi iniciatyvos padėti Ukrainai ne tik karinėmis, bet ir būtinosiomis priemonėmis, tokiomis kaip ši gyvenvietė. Savaime suprantama, tai laikinas sprendimas ir laikina pastogė, tačiau ją galima suteikti greitai. Tai operatyvi reakcija į humanitarinę krizę ir dažnai, deja, vienintelė galimybė šeimai turėti stogą virš galvos“, – pranešime cituojama D. Nausėdienė.

36 šeimoms skirtą 941,5 tūkst. eurų vertės mobiliąją gyvenvietę Lietuva Ukrainai perdavė balandį.

„Mūsų visų pareiga – ne tik parama ukrainiečiams kovoje prieš agresorių, bet ir pagalba šaliai kylant iš nuolaužų, dulkių bei pelenų. Visa Ukraina turi būti atstatyta, turi tapti dar gražesnė ir tvirtesnė“, – sakė pirmoji ponia.

Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, D. Nausėdienė taip pat apsilankė Ukrainos knygų institute, kuris įgyvendina bendrus projektus ir su Lietuvos kultūros institucijomis.

Susitikime su Kijeve esančios įstaigos darbuotojais pirmoji ponia pabrėžė, jog Lietuva džiaugiasi galėdama padėti Ukrainos knygų institutui ir visai ukrainiečių visuomenei skleisti savo kultūrą bei kalbą, kuri agresijos akivaizdoje gali tapti užuovėja, leidžiančia išlaikyti savąją tapatybę.

„Dėkoju jums už „Knygų be sienų“ ir „Ukrainiečių literatūros lentynėlės“ projektus Lietuvoje, už galimybę vaikams skaityti gimtąja kalba. Kiekvieną kartą apsilankiusi Vilniuje veikiančiame Ukrainos centre, stebėdama kitas iniciatyvas, matau, kad būtent skaitymas ukrainiečiams yra viena esminių pasaulio ir savęs pažinimo formų“, – sakė ji.

„Knygos be sienų“ tikslas – kiekvienam perkeltam vaikui suteikti asmeninę knygelę ukrainiečių kalba, labdaros ir savanorystės pagrindais organizuoti iš Ukrainos atvežtų knygų leidybą arba platinimą Ukrainos vaikams Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje.

„Padėdami nuo karo nukentėjusioms ukrainiečių šeimoms turime nepamiršti ir mažiausiųjų. Privalome pasirūpinti ne tik humanitariniais ir socialiniais poreikiais, emocine vaikų būsena, bet ir jų identitetu, vaizduotės lavinimu. Suteikdami galimybę ukrainiečių tėveliams savo mažiesiems skaityti pasakas gimtąja kalba, nuo pat pirmų dienų prisidedame prie jų kokybiško gyvenimo starto Lietuvoje“, – teigė D. Nausėdienė.