- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė iš esmės peržiūrėti vadinamąjį Liustracijos įstatymą, kur numatoma apsauga prisipažinusiems buvusiems slaptiems KGB agentams, kartu numatant išimtis.
Komitetas trečiadienį nutarė neapsiriboti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Zbignevo Jedinskio parengtu projektu ir sudarė darbo grupę, kad ši iki spalio parengtų būtinas įstatymo pataisas.
Z. Jedinskis siūlo paviešinti prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių slaptų KGB bendradarbių pavardes bei jų suteiktą informaciją. Seimas po pateikimo pritarė šiam projektui. Kritikai sako, kad juo galėtų pasinaudoti Rusijos tarnybos, nes jos dabar nežino, kurie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei.
Dabartinis Liustracijos įstatymas numato, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys saugomi 75 metus. Tačiau jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad Lenkų rinkimų akcijos atstovams vis keliant šį klausimą, reikia rasti kompromisą.
„Kalbant apie realias grėsmes nacionaliniam saugumui, mano supratimu kiekviena grėsmė turi savo tam tikras ribas. Ši grėsmė taip pat turi savo tam tikras ribas, kurios susijusios su tuo žmonių amžiumi. Jei žmogus miręs, jei žmogus labai garbaus amžiaus, žinoma, kad grėsmių nacionaliniam saugumui jis jau sukelti negali. Matyt, šiuo atveju galima diskutuoti apie šio termino – 75 metų – sutrumpinimą“, – teigė jis.
Jei žmogus miręs, jei žmogus labai garbaus amžiaus, žinoma, kad grėsmių nacionaliniam saugumui jis jau sukelti negali.
A. Anušauskas taip pat tvirtino, kad pareigybių, kurioms netaikoma apsauga, sąrašas turėtų būti papildytas diplomatais, galbūt strateginių įmonių vadovais.
Jis taip pat svarstė, kiek laikyti įslaptintus archyvinius dokumentus, kurie saugomi Ypatingajame archyve.
„Apie didelę dalį prisipažinusiųjų (archyve – BNS) apskritai nėra informacijos. Tačiau apie tam tikrą dalį yra, ir yra tie įslaptinimai. Nors turiu pasakyti iš praktikos, kad visi dokumentai – be vardų, be pavardžių, tik ilgalaikio tyrimo metu gali padaryti išvadas, analizuodamas dokumentus, apie kokius asmenis kalbama. Mano siūlymas – su KGB archyvu elgtis radikaliau, nelaikyti tų dalių slaptomis, kad nebūtų įslaptinti tie dokumentai, kurie yra senesni nei 30 metų nuo jų sudarymo datos“, – teigė A. Anušauskas.
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas abejojo, ar prisipažinusiojo amžius galėtų būti atskaitos taškas.
„Jeigu tavo senelis buvo kagėbistas, automatiškai per tą senelį galima šantažuoti gimines, šeimą, brolį, sūnų, žmoną. Nereikia manyti, kad mirė ir grėsmė pasibaigė, kaip tik grėsmė, ir ypač jeigu buvo autoritetas, svarbu“, – sakė jis.
Tuo pačiu jis dėstė ir priešingą požiūrį. D. Gaižauskas aiškino nesuprantąs, kodėl išvis reikėtų saugoti informaciją apie prisipažinusius buvusius KGB slaptus bendradarbius. Teiginius, kad paskelbus prisipažinusiųjų sąrašą, Rusijos specialiosios tarnybos gali imti šantažuoti tuos, kurių tame sąraše nebus, „valstietis“ atrėmė prielaida, kad Rusijos žvalgyba jau turi tą sąrašą ir jau dirba su jame esančiais žmonėmis. Mat Rusijoje laikomi visi svarbiausi KGB dokumentai.
„Galvoju, kad yra dvi galimybės, kad jie jau ir turi, ir naudoja, ir šantažuoja, ir užduotis yra išdalinę“, – tvirtino jis.
Šiemet kovą Lietuvos žvalgyba pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.
Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: neišsprendus pilietybės referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę8
Neišsprendus dvigubos pilietybės išplėtimo klausimo referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
G. Nausėda antrame prezidento rinkimų ture tikisi 75 proc. rinkėjų palaikymo11
Dar vienos kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda sako antrame ture besitikintis 75 proc. rinkėjų palaikymo. ...
-
Po pirmojo prezidento rinkimų turo: regi I. Vėgėlę politikoje, pasiuntė žinutę socialdemokratams2
Sekmadienio naktį paaiškėjus, kad antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė, opozicinių par...
-
Europarlamento atstovas: šie rinkimai bus lemiami visai Europai, tad verčiau jais domėtis3
Birželio pradžioje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai galbūt yra svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos (ES) istoriją. Tai jusdami, europiečiai ketina juose dalyvauti aktyviau nei iki šiol. ...
-
I. Šimonytė: Rusijos vykdomi GPS trikdžiai nukreipti prieš visas Ukrainos sąjungininkes
Rusijos vykdomi GPS signalų trikdžiai ir kiti sabotažo veiksmai Baltijos šalyse nukreipti ne tik prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir prieš kitas Ukrainą palaikančias valstybes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Premjerė: realios derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES turi prasidėti šį pusmetį3
Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar šį pusmetį pradėti „realias derybas“ su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke. ...
-
G. Jeglinskas pasidalijo vaizdo įrašu prieš avariją: bandai suvokti, ar visi gyvi ir sveiki7
Kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas, sekmadienio vakarą važiuodamas į štabą ir laukdamas rinkimų rezultatų, pateko į avariją. Pirmadienį jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis su sūnumi likus mažda...
-
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės10
Nepavykus antrajam referendumui išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad referendumas bus organizuojamas darsyk. ...
-
W. Tomaszewskis apie balsavimą Visagine ir Šalčininkuose: ši valdžia priima blogus sprendimus7
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine ir Šalčininkuose. Pasak jo...
-
Įvertino rinkimų rezultatus: koks Damoklo kardas kaba virš G. Nausėdos?1
Politologų vertinimu, prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai nėra netikėti, I. Vėgelei patekti į antrąjį rinkimų turą galėjo sutrukdyti ir pasirodymas debatuose, o antrajame ture aiškiu favoritu jie įvardija perrinkimo siekiantį &scaron...