Visuomenės informavimo įstatymas Seimui svarstyti buvo grąžintas tikintis, kad prieš sesijos pabaigą įvyko klaida, interviu LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Kai Seimas, norėdamas naikinti vieną spragą, kur buvo galima savivaldai, naudojantis švietimo įstaigomis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama, išbraukė vieną išimtį, atsivėrė kelias, politinėms partijoms turėti viešosios informacijos priemones“, – apie vetuotą įstatymą kalba šalies vadovė.

Kadangi teisinėje valstybėje žiniasklaidos laisvė ir nepriklausomumas yra demokratijos pagrindas, todėl, siekdama, kad nebūtų sukurtos sąlygos politizuoti žiniasklaidos, prezidentė ir sako grąžinusi  Seimui įstatymą svarstyti iš naujo.

„Ir Europos Komisijos tyrimo duomenimis, daugelis valstybių iš viso draudžia valdyti žiniasklaidos priemones politinėms partijoms. Tai yra vienas iš pagrindinių rodiklių, kai apie šalis ir apie jų spaudos laisvės indeksą kalba pasaulis“, – pastebi D. Grybauskaitė.

Lietuva, primena šalies vadovė, dar yra 41–46 vietoje tarp 200 Jungtinių Tautų valstybių: „Tai nėra blogai, bet, jei mes paliktume tokią situaciją, kokia įvyko dabar, greičiausiai atsidurtume už šimtuko ribų, ir tai būtų didžiulis akibrokštas mūsų demokratijos vertinimo rodikliuose, būtų didžiulis akibrokštas mums derantis su Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.“

„Visos mūsų valstybės garbės reikalas, kad valstybė negrįžtų į politizaciją, į žiniasklaidos laisvės ribojimus. Tikiuosi, kad išties įvyko klaida ir Seimas sutiks su mano veto“, – kalba D. Grybauskaitė.

Skubos skirti generalinį prokurorą nėra

Praėjusį penktadienį, D. Grybauskaitei pranešus, kad Seimui ji teikia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūrą į generalinio prokuroro postą, premjeras Algirdas Butkevičius sakė nežinąs, kaip reaguos Seimas. Paklausta, ar su Seimu palaiko ryšius dėl generalinio prokuroro kandidatūros, prezidentė sako, kad Konstitucija numato, jog teikimą turi daryti prezidentas, o Seimas turi pritarti arba nepritarti.

„Galutinį žodį dėl šio pritarimo, be abejo, tars Seimas, kai susitiks ir pakalbės su teikiama kandidate. Visos frakcijos tokią galimybę turės“, – pabrėžia šalies vadovė.

Pasak jos, siūloma kandidatė turi daug profesinės patirties: dirbo ir ikiteisminio tyrimo pareigūne, ir prokurore, ir advokate, ir teisėja. O iš Vilniaus dirbti į Kaišiadoris ji kasdien važinėja tik dėl to, kad šiame mieste buvo susidariusi sudėtinga padėtis, kai teisėjai „pateko į labai neskaidrią situaciją dėl paleidimo iš kalėjimo (pataisos namų)“.

„Problema tikrai nemaža, nes dabar mes turime laikiną generalinį prokurorą [...] ir tai tęsiasi jau nuo pavasario, kai viena kandidatūra buvo atmesta. [...] Bet skubos čia nėra, įstatymiškai niekas mūsų nespaudžia. Esu atvira visoms diskusijoms su Seimu ir tikiuosi, kad Seimas taip pat elgsis atsakingai“, – teigia D. Grybauskaitė.

Derybos dėl narystės EBPO bus greitos ir sėkmingos

Prasidedančios derybos dėl Lietuvos narystės tarptautinėje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje turėtų būti sparčios ir sėkmingos, sako D. Grybauskaitė. „Tikiuosi, kad, pradėjus nuo šios delegacijos vizito Lietuvoje, derybų procesas bus labai spartus ir mes per metus ar pusantrų (žiūrėsime, kaip seksis) turėtume užbaigti derybų procesą“, – kalba šalies vadovė.

Lietuva, primena prezidentė, jau nuo 1996 m.  mėgina tapti šios organizacijos nare: „Mėginome vėliau, 2002 m. Ir pagaliau 2012 m. trečias kartas nemelavo. 2013 m. organizacija nusprendė ir paskelbė derybų su mumis pradžią – kad derybos prasidės būtent 2015 m.“

Ketvirtadienį su šios organizacijos delegacija susitinkanti D. Grybauskaitė sako, kad susitikimas žymi oficialių derybų pradžią. Atvyksta, pabrėžia ji, labai aukšti pareigūnai, ir bus kalbama apie viską, kas svarbu ir Lietuvai: „Tai yra ir kova su korupcija, viešasis valdymas, ekonomikos liberalizavimas, užimtumas, socialinė politika, valstybės valdomų įmonių reforma ir t. t. – visi klausimai, kurie ir jiems svarbūs, bet labai svarbūs ir Lietuvai. Mums naudinga remtis šios organizacijos patirtimi.“

Nors pati organizacija nėra didelė, ji, įsitikinusi šalies vadovė, –  rinktinis klubas, suteikiantis ir prestižo, ir ekonominės naudos, ir pasitikėjimo šalimi, kuri priklauso tai organizacijai, ir galimybių pigiau skolintis: „Manau, kad tai jau paskutinė tokia svarbi tarptautinė organizacija, kurioje Lietuva siekia narystės. Taigi liks tik pasinaudoti galimybe ir tuo, ką suteikia ši organizacija kiekvienai narei.“