- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį dekomunizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas susitiks su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovu Arūnu Bubniu dėl stringančio komisijos narių darbo apmokėjimo. Pasak V. Karčiausko, dekomunizacijos komisijos nariai atlygio už darbą nėra gavę nuo pat savo veiklos pradžios – praėjusių metų gegužės.
„Praeitame komisijos posėdyje dėl to buvo išsakytas didelis nepasitenkinimas. Bet tuo metu buvome neišsinagrinėję visų teisės aktų. Tai dabar susitikimas reikalingas tam, kad galėtume tiesiai pasakyti, kad jūs nevykdote Vyriausybės nutarimo, kuriuo esate tiesiogiai įpareigoti atlikti mokėjimus“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Jis pabrėžė, jog centras, pagal Vyriausybės nutarimą, privalo komisijos nariams mokėti už visą išdirbtą laikotarpį, net jei tai reikėtų daryti atbuline data.
„Tikėkimės, kad bus surinktos visos suinteresuotos pusės ir kažkoks koordinacinio pobūdžio sprendimas bus priimtas“, – apie trečiadienį vyksiantį susitikimą kalbėjo V. Karčiauskas.
„Centras turi mokėti. Pagal Vyriausybės nutarimą, priimtą lapkričio 15 d., jie privalėjo už visus 2024 metus sumokėti. Tai ne tai, kad jie nesumokėjo, bet dar ir teigia, kad nemokės“, – komisijos narių nepasitenkinimą dėl situacijos išsakė V. Karčiauskas.
Komisijos pirmininkas neslepia, jog dėl tokios LGGRTC demonstruojamos pozicijos piktinasi visi nariai.
„Komisija pikta, nes tai yra nepagarba darbui. Iš esmės tai yra pasityčiojimas iš komisijos ir jos narių“, – teigė V. Karčiauskas.
Komisijos narių darbo apmokėjimo klausimas jau buvo aptartas pastarajame desovietizacijos komisijos posėdyje gruodžio viduryje. Jame taip pat dalyvavo LGGRTC direktorius A. Bubnys ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Komisija pikta, nes tai yra nepagarba darbui. Iš esmės tai yra pasityčiojimas iš komisijos ir jos narių.
Kaip gruodį Eltai teigė LGGRTC atstovai, komisijai atlygis nebuvo numatytas todėl, kad desovietizacijos įstatymas buvo priimtas tik 2022-ųjų pabaigoje, jau sudarius 2023 metų biudžeto projektą.
ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Seimas sudarė ir tarpinstitucinę komisiją, sudarytą iš 9 narių, deleguotų iš įvairių institucijų ir organizacijų.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Svarbi informacija rinkėjams: Kauno savivaldybės pastate balsuoti iš anksto nebus galima2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. ...
-
G. Nausėda pasidalijo jautria nuotrauka: prieš 20 metų11
Socialiniuose tinkluose antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda pasidalino prieš dvidešimt metų darytu kadru. Jame – dabartinis šalies vadovas užfiksuotas su buvusiu prezidentu Valdu Adamkumi, praneša LN...
-
G. Nausėdos ir I. Šimonytės ginčas dėl partnerystės: vienas kitą kaltina nesąžiningu kalbėjimu10
Partnerystės klausimas išlieka vienu iš esminių nesutarimų tarp antrosios kadencijos šalies vadovo poste siekiančio Gitano Nausėdos bei konservatorių kandidatės, premjerės Ingridos Šimonytės. ...
-
G. Nausėda atmeta kritiką dėl paskelbtos informacijos: norėtų, kad prezidentas geriau nekalbėtų7
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda tikina jau kelias savaites žinojęs detales apie rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, o kritiką jam vertina kaip konservatorių puolimą. Visgi, jo politinė oponentė Ingrida &Scaro...
-
G. Nausėda: priedangos savivaldybėse įrengiamos vėžlio žingsniu9
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Ta...
-
„4 procentai“ iniciatoriai ragina valdžią tartis dėl didesnio gynybos finansavimo10
Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo. ...
-
Šalies vadovai mano, kad Lietuva turėtų padėti Ukrainai susigrąžinti mobilizuojamus vyrus
Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuva iš esmės turėtų padėti Ukrainai susigrąžinti užsienyje gyvenančius mobilizuojamus vyrus. ...
-
R. Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato: pateikė prašymą VRK51
Priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato. ...
-
Premjerė neatmeta draudimo mokesčio idėjos55
Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos, o finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas. ...