- Irtautė Gutauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui nepritarus siūlymui atsisakyti nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, Teisingumo ministerija parengė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT). Kaip teigia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, kreipimasis vasario mėnesį turėtų būti pateiktas Vyriausybei pritarti.
„Kreipimasis yra parengtas, pateiktas institucijoms suderinti, galbūt pateikti pastabas. Ir aš manau, kad šių metų pradžioje, vasario mėnesį, mes galėtume kalbėti apie tai, kad pats kreipimasis bus pateiktas Vyriausybei. Ir, Vyriausybei pritarus, tai būtų pateikta Konstituciniam Teismui“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo E. Dobrowolska.
Anot jos, kol kas kritinių pastabų kreipimasis nėra gavęs, todėl Vyriausybė turėtų pritarti kreipimuisi.
„Verta priminti, kai mes buvome paruošę nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo projektą, kuris įgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, Vyriausybėje vienbalsiai jam buvo pritarta. Tai esu tikra, kad ir kreipimuisi bus pritarta“, – tikino teisingumo ministrė. Visgi, koks bus KT sprendimas šiuo klausimu, E. Dobrowolska nenorėjo vertinti.
Kaip anksčiau yra teigusi E. Dobrowolska, į KT bus kreipiamasi prašant teismo išaiškinimo, ar dabartinė įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Jei prieštarauja, nuostata būtų laikoma negaliojančia. E. Dobrowolska tikina, kad jei įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, KT bus prašoma įvertinti ir tai, ar ši nuostata turėtų būtų aiškinama kaip ribojanti informaciją apie vienalytes šeimas.
ELTA primena, kad gruodžio pabaigoje Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti kreipimąsi į KT dėl draudimo nepilnamečiams pasakoti apie LGBTQ.
Taip ministerija siekia atliepti EŽTT sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Neringos Macaitės knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Vyriausybė pateikė Seimui Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta pastarosios nuostatos atsisakyti. Tačiau parlamentas dar lapkritį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą išvis atmesti.
Tai sukėlė Laisvės partijos atstovų pasipiktinimą. Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo. Kaip atsaką į atmestas pataisas, parlamentaras po posėdžio lauke degino knygas, kuriose pateikiama informacija apie LGBTQ.
Gruodį Lietuvos žmogaus teisių centras ir įvairios nevyriausybinės organizacijos ragino Seimo narius kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šio įstatymo atitikimo Konstitucijai.
Dar iki sprendimo Seime, prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas4
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį2
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare4
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę2
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje18
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi10
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos28
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...