- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad Seimui antradienį svarstymo stadijoje pritarus Konstitucijos pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti tiesioginius merų rinkimus, parlamentarai su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen jau trečiadienį rinksis diskutuoti dėl kitų reikalingų įstatymų pakeitimų, kuriais būtų apibrėžiamos mero funkcijos, įgaliojimai.
„Šiandien pas Seimo pirmininkę jau prasideda pokalbiai apie tai, kaip keisime patį įstatymą. Konstitucijos keitimas eis savo ruožtu, o lygiagrečiai bus ruošiamas įstatymo pakeitimas, kad Seimo nariams būtų aišku, kuria linkme einame ir koks mero statusas apibrėžiamas įstatyme“, – LRT radijui trečiadienį sakė E. Gentvilas.
Liberalas užsiminė, kad jis pats yra linkęs palaikyti dabar galiojančio modelio išlaikymą, kai tiesiogiai renkamas meras yra ir tarybos pirmininkas, ir savivaldybės vadovas.
„Mano preliminarus vertinimas, kad meras neturėtų būti tik vykdomosios valdžios atstovas ir vyriausiasis miesto ūkvedys, renkamas tiesiogiai. Meras turėtų būti tarybos pirmininkas, renkamas tiesiogiai, kaip politikas“, – tikino jis.
Meras neturėtų būti tik vykdomosios valdžios atstovas ir vyriausiasis miesto ūkvedys, renkamas tiesiogiai.
Tačiau opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Domas Griškevičius nuogąstauja, kad politikams pasirinkus mero įgaliojimų neapibrėžti Konstitucijoje, galimai būtų pasirinktas visuomenės lūkesčius nepilnai atitinkantis savivaldos modelis.
„Tik šiandien renkasi politikai kalbėtis, koks tas meras turėtų būti. Tai vis dėlto, girdint iš pozicijos, kai kurių Seimo narių pasisakymų, matyti, kad kyla tam tikrų minčių, galimas poslinkis nueiti nuo dabartinės sistemos ir pereiti prie mero-ūkvedžio, kas, mano suvokimu, būtų didžiausia klaida“, – mano D. Griškevičius.
Pasak jo, neįtvirtinus mero įgaliojimų Konstitucijoje, parlamentarai būtų neapsaugoti nuo tam tikrų klaidų, kurias jie padarytų savivaldos modelį reguliuojant kitais įstatymais.
„Velnias slypi detalėse. Bijau, kad priėmus galutinį variantą dėl tiesioginių merų rinkimų, jeigu mes, politikai, nesusitarsime, koks tas meras bus ir kokios jo galios, koks jo santykis su taryba, vis dėlto galime privelti daug klaidų“, – savo abejones išsakė frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras.
Visgi E. Gentvilas tikina, kad šioje Seimo kadencijoje diskusijos dėl merų įgaliojimų vyko jau tuomet, kai buvo pradėtos rengti Konstitucijos pataisos. Tačiau jis pabrėžė, kad neradus sutarimo dėl mero įgaliojimų, būtų kilusi rizika apskritai nesutarti dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo.
„Diskusijos vyko jau nuo gegužės mėnesio (...), tačiau tuo laikotarpiu buvo derinamos skirtingos Konstitucijos pataisos, bandant Konstitucijoje apibrėžti mero statusą. Taigi diskusijos vyko keturis penkis mėnesius ir tada pamatėme, kad Konstitucijoje apibrėžti mero statusą nepavyksta, tam, kad užsitikrintume 94 balsus. Tada gimė šis tarpinis, neutralus, variantas“, – tvirtino LRLS frakcijos seniūnas.
ELTA primena, kad antradienį Seimas svarstymo stadijoje pritarė parlamento pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen inicijuotoms pataisoms, kuriomis į Pagrindinį šalies įstatymą siūloma įrašyti patį tiesioginių merų rinkimų faktą, neapibrėžiant mero įgaliojimų.
Šį projektą palaikė 124 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 susilaikė.
Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją priėmimo stadijoje du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Svarbi informacija rinkėjams: Kauno savivaldybės pastate balsuoti iš anksto nebus galima1
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. ...
-
G. Nausėda pasidalijo jautria nuotrauka: prieš 20 metų10
Socialiniuose tinkluose antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda pasidalino prieš dvidešimt metų darytu kadru. Jame – dabartinis šalies vadovas užfiksuotas su buvusiu prezidentu Valdu Adamkumi, praneša LN...
-
G. Nausėdos ir I. Šimonytės ginčas dėl partnerystės: vienas kitą kaltina nesąžiningu kalbėjimu7
Partnerystės klausimas išlieka vienu iš esminių nesutarimų tarp antrosios kadencijos šalies vadovo poste siekiančio Gitano Nausėdos bei konservatorių kandidatės, premjerės Ingridos Šimonytės. ...
-
G. Nausėda atmeta kritiką dėl paskelbtos informacijos: norėtų, kad prezidentas geriau nekalbėtų7
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda tikina jau kelias savaites žinojęs detales apie rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, o kritiką jam vertina kaip konservatorių puolimą. Visgi, jo politinė oponentė Ingrida &Scaro...
-
G. Nausėda: priedangos savivaldybėse įrengiamos vėžlio žingsniu9
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Ta...
-
„4 procentai“ iniciatoriai ragina valdžią tartis dėl didesnio gynybos finansavimo9
Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo. ...
-
Šalies vadovai mano, kad Lietuva turėtų padėti Ukrainai susigrąžinti mobilizuojamus vyrus
Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuva iš esmės turėtų padėti Ukrainai susigrąžinti užsienyje gyvenančius mobilizuojamus vyrus. ...
-
R. Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato: pateikė prašymą VRK50
Priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato. ...
-
Premjerė neatmeta draudimo mokesčio idėjos48
Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos, o finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas. ...