Pasak jų, rinkėjų aktyvumo mažėjimą, palyginti su pastaraisiais dvejais Europos Parlamento (EP) rinkimais, lėmė jų atskyrimas nuo Lietuvos prezidento rinkimų.

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, EP rinkimuose valią pareiškė kiek daugiau nei ketvirtadalis arba 28,35 proc. rinkėjų.

Prognozuoja naudą konservatoriams

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė BNS teigė, kad 2009 metais, kai rinkėjų aktyvumas siekė 21 proc., gerai pasisekė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Jie tuomet gavo keturis mandatus, kai Lietuvoje varžomasi dėl vienuolikos vietų EP.

„Tai yra vienas, turbūt, geriausių konservatorių rodiklių. Bus įdomu pažiūrėti, ar mažas aktyvumas padės konservatoriams. (...) Kol kas manau, kad turėtų būti paranku Tėvynės sąjungai. Beje, paranku ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS)“, – kalbėjo politologė.

„Manau, kad šitos dvi partijos turėtų iš to išlošti. Ar išloš socialdemokratai iš mažo aktyvumo, klaustukas. Jie pasitikrins, kiek yra lojalių rinkėjų“, – teigė R. Urbonaitė.

Anot jos, „jeigu ir dabar toks žemas aktyvumas konservatoriams nepadės, tai bus aiški indikacija, kad rudens Seimo rinkimai konservatoriams turėtų būti gana nesėkmingi“.

Konservatoriams sėkmę prognozuoja ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Konvencinė išmintis yra tokia, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi stabiliausiai balsuojančius rinkėjus, tad, turbūt, pirmas spėjimas galėtų būti toks, kad trečdalio dalyvavimas gali būti naudingas šiai partijai“, – nurodė jis.

„Bet apskritai aš manau, kad rezultatai atspindės esamą Lietuvos rinkėjų požiūrį į politines partijas apskritai. Turbūt, ir socialdemokratai parodys gerus rezultatus, ir kitos partijos, kurios šiuo metu yra tarp populiariausių“, – pridūrė politologas.

Lietuviai yra labai proeuropietiški, jie rodo didelį pasitenkinimą Lietuvos buvimu Europos Sąjungoje, bet paradoksliai, kalbant apie EP rinkimus, jie mūsų žmonėms nėra įdomūs.

Jis taip pat teigė, kad aukštas rinkėjų aktyvumas Šalčininkų rajone (45,57 proc. – BNS) gali būti pagrindinė priežastis Waldemaro Tomaszewskio vedamai LLRA-KŠS surinkti pakankamai balsų gauti vienam mandatui.

Situaciją vadina paradoksalia

Mažesnis aktyvumas nei šiais metais buvo fiksuotas tik 2009 metais. Tada prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų.

„Tai, kad (anksčiau – BNS) vyko rinkimai kartu su prezidento rinkimais, leido pasiekti visiškai kitą aktyvumą, kuris viršijo 50 procentų. Dabar matome, kad balsuojant tik EP rinkimuose be kitų papildomų rinkimų liko tik 28,5 procento. Tai tikrai žemas aktyvumas, nes kai kuriose kitose šalyse aktyvumas yra didesnis. Pavyzdžiui, Vengrijoje, nemažas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

„Lietuviai yra labai proeuropietiški, jie rodo didelį pasitenkinimą Lietuvos buvimu Europos Sąjungoje, bet paradoksliai, kalbant apie EP rinkimus, jie mūsų žmonėms nėra įdomūs“, – pridūrė ji.

Rinkėjų aktyvumą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius apskritai įvertino kaip gerą, teigė, kad jį reikia lyginti su 2009-ųjų rinkimais, kurie taip pat vyko pavieniui.

„Aš nesakyčiau, kad žemas, tiesiai sakant, lygiai tokio ir tikėjausi – apie 30 proc. ar šiek tiek mažiau. Jis yra didesnis negu 2009 metais, kada iki šiol vienintelį kartą rengti ne kartu su prezidento rinkimais. Kaip daug kas įspėjo, tai, jog šiemet antrą kartą turime tokią situaciją, kai atskirai prezidento ir EP rinkimai organizuoti, tai ir yra pagrindinė priežastis (mažesnio aktyvumo – BNS)“ – tvirtino R. Vilpišauskas.

„Dėl to pirmiausia lyginčiau su 2009 metų aktyvumu. Lyginant su juo, šiandieninis yra pastebimai didesnis“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, įdomiausias klausimas, kaip interpretuoti aktyvumo padidėjimą.

„Ar tai dalis aktyvesnio balsavimo už kraštutines dešiniąsias partijas, ko mes dar nežinome, kol nežinome rezultatų. Kas kai kuriose ES šalyse, remiantis rinkėjų apklausomis, atrodo tikėtina. Tiek Nyderlanduose, tiek Vokietijoje, Austrijoje. Ar tiesiog daugiau atėjo balsuoti ir galbūt tada tai bus naudinga toms vadinamoms sisteminėms partijoms“, – sakė R. Vilpišauskas.

2009 metais prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų.

EP rinkėjų sąraše šiemet buvo 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus. EP narių kadencija trunka penkerius metus.