– Kokie jūsų įspūdžiai po pirmosios Strasbūro sesijos EP, kur buvo pristatyta naujoji Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen komanda? Kokie pokyčiai laukia jūsų ir kokie prioritetai šią kadenciją?

– Pirmiausia, man dideli pokyčiai, kadangi keičiasi mano pačios susidėliotos kryptys dirbti toliau kartu komandoje su kolega Andriumi Kubiliumi, kaip dirbome EP praeitą kadenciją. Man atrodo, kad tai darėme labai sėkmingai, nes vienas lauke – ne karys. Sutapo ir mūsų požiūriai, ir vienas kitą papildydavome – A. Kubilius pasižymi ryškia strategine lyderyste. Atrodė, kad bus aiškus penkerių metų laikotarpis.

Staiga driokstelėjo žinia, kad A. Kubilius išeina, nes yra nominuojamas kandidatu į Europos Komisijos narius. Tačiau dabar viskas dėliojasi į savo vietas, kadangi aiškus jo portfelis – jeigu jis bus patvirtintas EP, o tikiuosi, kad bus – dirbs labai sudėtingoje, bet labai reikalingoje srityje.

Mano prioritetas šią kadenciją – saugumas. EP gali atsirasti ir tikriausiai atsiras saugumo komitetas. Iki šiol tai buvo tik pakomitetis, nes saugumo ir gynybos sritis nėra ES kompetencija. Man dirbant šiame komitete ir jame einant atstovaujamos ELP frakcijos vicekoordinatorės pareigas, tikiuosi, mūsų duetas bus reikalingas ir svarbus.

– Kaip po rinkimų pasikeitė EP?

– Šis EP yra ryškiai kitoks dėl to, kad sumažėjo kairiųjų ideologiją atspindinčių partijų, ypač – žaliųjų, kurie kai kuriais klausimais buvo kairesni net ir už socialistus. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Blogai, kad atsirado daugiau garsiai kalbančių Kremliaus ruporų ir jo naratyvus platinančių balsų. Jų balsas daug garsesnis, jie aršiai, nesislėpdami skleidžia Kremliaus žinutes.

Kita vertus, kairiųjų susilpnėjimas atveria galimybių iš esmės spręsti migracijos klausimus – tai yra vienas iš saugumo klausimų ES, ypač rūpintis žmonėms. Galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuva, kuri patyrė dirbtinę migrantų ataką, susitvarkė puikiai. Kitos šalys dabar eina Lietuvos keliu – stabdo migrantus prie sienos, stato sienas, jas prižiūri, neįleidžia migrantų. Dėl tokių priemonių kairieji bandė kaltinti Lietuvą ir Lenkiją, neva jos kažką blogai darė. Tačiau dabar viskas stoja į savo vietas.

ELP frakcija, kurioje mes dirbome ir dirbsime, yra pati didžiausia EP, todėl galimybės yra visai kitokios.

Noriu priminti, kad Tėvynės sąjunga yra ELP narė jau nuo 1993 m., nuo partijos įsikūrimo, krikščionys demokratai taip pat. Dar kartą žmones noriu paraginti balsuoti už tas politines jėgas, kurios turi savo stiprias šaknis ir europinės šeimos partijas, nes tik taip galima daugiau nuveikti. Vienas šūkaudamas esi nulis, tad tai – tik Lietuvos mandato išmetimas į balą .

– EK pirmininkė U. von der Leyen paskelbė, kad jos prioritetai šią kadenciją yra saugumas ir konkurencingumas. Kaip jūs tai vertinate, ar pritariate tokioms kryptims?

– Taip, šie prioritetai yra išskirti mūsų ELP frakcijos priešrinkiminiame manifeste. Primenu, kad U. von der Leyen buvo mūsų partijos kandidatė, tai žmogus, kuris rinkimuose nuveikė labai daug ir visi žinojo, jeigu ELP rinkimus laimės, tuomet ji bus nominuojama tapti EK pirmininke. Taip ir atsitiko. Mūsų požiūriai nesikerta ir šie abu prioritetai yra labai susiję, nes stiprios gynybos nebus be stiprios ekonomikos. Negali turėti stiprios gynybos pramonės ir stiprių pajėgumų, jeigu nebus pinigų. ES šiuo metu susiduria su didelėmis problemomis. Rekomenduoju tiems, kurie domisi, susipažinti su buvusio Italijos premjero ir garsaus politiko ir ekonomisto Mario Draghi parengtu dokumentu, kuriame piešiamas gana nerimastingas ES vaizdas dėl jos ateities ir perspektyvų. Tai yra ir naujos technologijos, ir pramonės, ir ekonomikos vystymas, ir siūlymai. Tačiau jei ES nori būti globalia veikėja ir išlaikyti savo pragyvenimo lygį ir jį auginti, turi labai daug ką padaryti, kad išliktų konkurencinga pasaulyje. Dabar nesame pirmaujantys, mus lenkia ir JAV, ir Kinija, taip pat augančios kitos šalys kaip Indija ir pan. ES, kurios populiacija mažėja ir traukiasi, susiduria su didžiuliais iššūkiais.

Saugumo prioritetas yra savaime suprantamas – Rusijos karas pabudino žmones ir parodė, kad mums reikia kurti gynybinę sąjungą, kokia anksčiau ES nebuvo.

– Esate išrinkta ELP frakcijos vicekoordinatore saugumo ir užsienio reikalams. Kokius iššūkius išskirtumėte ateinančių penkerių metų laikotarpiu?

– Kaip tik, kai mes kalbamės, baigiama rengti mūsų politinės grupės deklaracija dėl mūsų nuostatų apie gynybą. Užsiminiau apie Europos gynybos sąjungą, tačiau reikia aiškiai suformuluoti, kas tai yra.

Rusijos karas prieš Ukrainą atskleidė, kad ES neturi savo gynybinių pajėgumų, ypač susijusių su gynybos pramonės reikalais. Mes negaminame gynybos priemonių – amunicijos ir kt. Pavyzdžiui, pernai buvo pažadėta 1 mln. 155 mm artilerijos sviedinių Ukrainai, ir tai nebuvo įgyvendinta, nes paprasčiausiai nebuvo pajėgumų juos pagaminti. 80 proc. savo gynybai skirtos ginkluotės ir įrangos perkame iš kitų šalių. Tai parodo, kokia didelė priklausomybė yra nuo kitų šalių, tad, įvykus krizei, gali nutrūkti tiekimo grandinės.

Atvirai kalbant ES, kuriai ir mes priklausome, turi didelių bėdų dėl gynybos ir saugumo. Taip, yra NATO, iki šiol vyravo nuostata, kad to pakanka ir ES pusė nelabai žiūrėjo… Tačiau dabar visi suprato, kad vien su JAV saugumo garantijomis niekur toli nenueisime. Žinoma, euroatlantinis ryšys išlieka svarbiausias, svarbi JAV lyderystė, NATO su savo gynybos planais ir kariniu vadovavimu gynybos srityje. Tačiau ES turi įnešti savo indėlį, nes 90 proc. NATO teritorijoje gyvenančių žmonių yra iš ES. Tiek demokratai, tiek respublikonai Amerikoje yra ne kartą pabrėžę, kad Europa turi prisiimti žymiai daugiau atsakomybių. Kodėl amerikiečiai turi mokėti tiek pinigų? Tos šalies žmonės taip pat kelia šiuos klausimus ir niekas nežino, kaip ateityje gali susiklostyti santykiai. Galiausiai, jeigu JAV įsitrauktų į kokį nors kitą didelį konfliktą, pavyzdžiui, su Kinija, ar įvyktų kas nors tame regione, savaime suprantama, kad amerikiečiai neturėtų tiek resursų, kad visame pasaulyje galėtų palaikyti taiką.

Šie iššūkiai yra geopolitiniai, reikia koncentruotis ir į gynybos pramonę, pajėgumus, taip pat į biudžetą. Šiam tikslui reikia surasti pinigų, pirminiais skaičiavimais, apie 500 mlrd. eurų, jeigu norėtume rimtai investuoti į gynybą, tačiau ekspertai sako, kad to nepakanka, apie tai kalbama ir minėtame M. Draghi raporte.

Čia laukia „nearti dirvonai“, tad A. Kubiliaus paskyrimas į EK sukėlė tokį didelį susidomėjimą visame pasaulyje. Apie tai rašė ir „New York Times“, nes pirmą kartą apskritai istorijoje sukurtas ES gynybos portfelis.

– Istorinės atminties srityje praeitą kadenciją nuveikėte nemažai dalykų. Ką planuojate šią kadenciją?

– Tęsime darbus. Per pirmą EP plenarinių posėdžių savaitę Strasbūre pavyko formaliai suburti ir pratęsti grupės „Europos atminčiai“, kurioje yra EP narių iš įvairių partijų, darbą. Nemažai reikia nuveikti vien todėl, kad ši tema svarbi dabartinio karo kontekste. Labai aiškiai matome, kad Putinas naudoja istoriją kaip įrankį, hibridinio karo įrankį, kuriuo mojuoja, kad pateisintų savo karą ir manipuliuoja žmonėmis. U. von der Leyen viename savo pranešimų yra sakiusi, kad Putinas bando atimti iš mūsų istoriją. Mes turime tą istoriją liudyti, kadangi istorija yra ir ateitis, tai nėra tik praeitis. Be to, neįvertinti praeities nusikaltimai gimdo naujus. Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo per kelis dešimtmečius sugebėjo atsirasti nauja visuomenė, įdėta daug pastangų įvertinant nacių padarytus nusikaltimus, tačiau sovietų nusikaltimai taip ir liko juridiškai neįvertinti. Būtent todėl dabar yra Putinas, kuris, mano nuomone, yra Stalinas ir Hitleris viename, jo sukurtas režimas – tai abiejų totalitarinių režimų sprogstamasis mišinys. Turime didžiulę valstybę šalia savęs, manipuliuojamą, agresyvią visuomenę, iš kurios sklinda neapykanta, agresija ir labai konkretūs to padariniai yra sugriauta Ukraina.

Taip pat ketiname tęsti pradėtą darbą – monumento totalitariniams režimams statymą Briuselyje. Ne taip lengvai tai vyksta dėl biurokratinių dalykų. Organizuosime įvairius renginius, parodas, į EP darbotvarkę jau įrašytas tremtinių pavardžių skaitymas ir tremčių minėjimas.

– Kalbant apie Lietuvos vidaus aktualijas, artėja Seimo rinkimai. Ką pavyko nuveikti per šiuos ketverius metus Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams?

– Noriu pažymėti, kas įvyko per šiuos ketverius metus. Lietuva pagal visus statistinius rodiklius ir gyvenimo kokybę niekada taip gerai negyveno kaip dabar. Taip pat ir regionuose – pati gyvenu kaime, žinau, matau, kaip į gera keičiasi žmonių aplinka, jie keliauja, dirba ir džiaugiasi gyvenimu. Tačiau prieš Seimo rinkimus tam tikros politinės jėgos bando parodyti, kad Lietuva skursta, yra parklupusi. Tačiau pamatę, kaip yra kitur pasaulyje, galime suprasti, kad Lietuva yra tarp 30 proc. stipriausių pasaulio valstybių ir į tai atvedė ne viena kažkuri Vyriausybė, bet mūsų narystė NATO ir ES, todėl man labai svarbu, kad ta kryptis būtų išlaikyta ir po Seimo rinkimų. Matau padėtį Europoje, kurioje kai kuriose šalyse ateina Kremliui palankios jėgos, su manipuliatyviu šūkiu „Už taiką“, bet iš tikrųjų nori, kad Kremlius įgytų daugiau jėgos, o Ukraina nustotų kariauti, nebegautų pagalbos. Tad tokie šūkiai, nors skamba gražiai, yra nukreipti prieš Lietuvos valstybę ir kelia didelį nerimą dėl artėjančių Seimo rinkimų. Noriu tikėti žmonių susivokimu, kad jie pasirinks išlaikyti provakarietišką kryptį.

Parengta bendradarbiaujant su Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente.