Europarlamentarai griežtai smerkia agresyvią Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu, visų pirma precedento neturintį karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų, okupuotame Donbase, neteisėtai aneksuotame Kryme ir Baltarusijoje. Jie taip pat smerkia pasikartojančius kibernetinius ir kitus hibridinius išpuolius Ukrainos atžvilgiu. EP nariai ragina Rusiją patraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų ir nustoti grasinti kaimyninėms šalims.

Tolesnė Rusijos agresija prieš Ukrainą lems griežtas politines, ekonomines, finansines ir asmenines sankcijas Rusijai, jos ekonomikai ir sprendimus priimantiems asmenims, pažymi EP nariai. Jie remia nuolatinius raginimus teikti didesnę ir patikimą karinę ir saugumo pagalbą Ukrainai, jos saugumo sektoriaus ir kariuomenės reformoms ir svarsto galimybę teikti karinius mokymus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkams.

Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad didėjant nestabilumui pasaulyje, autoritarizmui ir dezinformacijai, ES turėtų imtis iniciatyvos stiprinti daugiašales partnerystes ir saugoti bei puoselėti demokratiją ir žmogaus teises. Siekdama sėkmingai susidoroti su kylančiais tarptautiniais iššūkiais, ES turi veikti remiantis suderinta nuomone, o tam būtina pereiti nuo vienbalsio prie kvalifikuotos balsų daugumos sprendimų priėmimo užsienio politikoje, įsitikinę EP nariai.

Pagrindinis iššūkis taikai – autoritarinė ir agresyvi Rusija. Nauja saugumo architektūra Europos žemyne įmanoma tik tada, kai Rusija grįš prie demokratijos.

Europarlamentarai taip pat ragina padėti Lietuvai atremti Kinijos persekiojimą ir teigiamai vertina Komisijos sprendimą Pasaulio prekybos organizacijoje pradėti bylą Kinijos atžvilgiu ginant Lietuvą. EP nariai siūlo parodyti didesnį ES solidarumą Kinijos spaudimą patiriančioms šalims ir prisidėti prie naujų rinkų atvėrimo šioms valstybėms.

Kitoje tą pačia dieną priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai sveikina strateginio kompaso iniciatyvą, kuri leistų sustiprinti ES karinius pajėgumus ir autonomiją gynybos srityje. EP nariai įsitikinę, kad atsparesnė ES gali geriau susidoroti su terorizmo, kibernetinių išpuolių ir valdomos migracijos grėsmėmis.

EP pranešėjas dėl Bendros užsienio ir saugumo politikos David McAllister (Europos liaudies partija, Vokietija) teigė, kad XXI amžiaus iššūkiai reikalauja daugiau, o ne mažiau ES veiksmų pasaulinėje arenoje, skatinant daugiašalį valdymą ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinį bendradarbiavimą. „Turime pasiekti strateginį tikslą – įtvirtinti ES lyderystę pasaulyje. Tam reikia tvirtos politinės valios ir ryžtingų žingsnių 2022 m., atsižvelgiant į naująjį ES strateginį kompasą“.

„Mums svarbu suprasti, kad esminis strateginis mūsų saugumo ir gynybos politikos tikslas turi būti taika Europos žemyne. Pagrindinis iššūkis taikai – autoritarinė ir agresyvi Rusija. Nauja saugumo architektūra Europos žemyne įmanoma tik tada, kai Rusija grįš prie demokratijos“, – kalbėjo EP narys Andrius Kubilius (Europos liaudies partija).

„Mano įsitikinimu, Europa gerokai per ilgai nesugeba kalbėti vienu balsu. Jeigu mes rimtai galvojame apie strateginę autonomiją ar strateginę atsakomybę saugumo ir gynybos politikoje, turime skirti tam tinkamus resursus ir paversti sprendimų priėmimą gerokai spartesniu, be galimybės kažkam sulaikyti sprendimus dėl savo smulkių nacionalinių interesų“, – teigė europarlamentaras Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai).

EP rezoliucijai dėl Bendros užsienio ir saugumo politikos pritarė 474 EP nariai, 113 nepritarė, o 102 susilaikė. EP rezoliucijai dėl Bendros saugumo ir gynybos politikos pritarė 369 EP nariai, 197 nepritarė, o 123 susilaikė, pažymima EP biuro Lietuvoje pranešime.