- Rita Vidugirienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pasiūlė atsižvelgiant į numatomą Jungtinės Karalystės pasitraukimą sumažinti 2019 m. renkamų europarlamentarų skaičių nuo 751 iki 705. Lietuvoje toliau būtų renkama vienuolika EP narių.
Šiuo metu Jungtinė Karalystė turi 73 vietas Europos Parlamente. Jei iki 2019 m. gegužę numatytų EP rinkimų ji išstotų iš ES, dalį atsilaisvinančių mandatų - 27 - siūloma paskirstyti keturiolikai ES šalių, kurioms jų trūksta pagal gyventojų skaičių, o likusius 46 laikyti rezerve, jei ateityje įstotų naujų narių.
Europarlamentarai siūlo nė vienai šaliai nemažinti mandatų skaičiaus. Daugiau vietų siūloma skirti Airijai, Austrijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Lenkijai, Nyderlandams, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai. Lietuvoje renkamų EP narių skaičius išliktų toks pats (vienuolika).
Pasiūlymui pritarė 431 EP narys, nepritarė 182, o susilaikė 61. Pagal ES sutartį Europos Parlamentas turi pateikti siūlymą dėl savo sudėties keitimo, o galutinį sprendimą turės vienbalsiai priimti Europos Vadovų Taryba (EVT). Tikėtina, kad ši klausimą EVT aptars vasario 23 d. rengiamame neformaliame posėdyje.
Naujoji sistema būtų taikoma tik tuomet, jei Jungtinė Karalystė galutinai pasitrauktų iš ES. Kol jos pasitraukimas nėra teisiškai patvirtintas, europarlamentarų skaičius nėra pasikeitęs, o joje išrinkti EP nariai visose diskusijose (išskyrus kai kuriuos su jos išstojimu susijusius pasitarimus) dalyvauja lygiomis teisėmis.
Kartu Parlamentas nepritarė jo Konstitucinių reikalų komiteto siūlymui dalį atsilaisvinančių mandatų rezervuoti bendrai europinei rinkimų apygardai, jei ateityje tokia būtų sukurta.
Kitoje trečiadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pažymi ketiną paremti tik tokį kandidatą į Komisijos pirmininko postą, kuris būtų iškeltas europinės partijos. Priduriama, kad kiekviena europinė partija prieš EP rinkimus turėtų paskirti pagrindinį kandidatą Komisijos pirmininko postui užimti, o rinkimus laimėjusios partijos kandidatas turėtų daugiausia šansų tapti Komisijos pirmininku. Šiai rezoliucijai pritarė 457 EP nariai, nepritarė 200, o susilaikė 20.
Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje turėtų vykti 2019 m. gegužės 26 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo narys B. Matelis pateko į eismo įvykį, nukentėjo dviratininkas
Seimo narys, konservatorius Bronislovas Matelis Panevėžyje pateko į autoįvykį, kurio metu nukentėjo dviratininkas. ...
-
Apklausa: palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus išlieka perrinkimo siekiantis G. Nausėda57
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų16
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų82
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą5
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu10
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo35
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...