G. Landsbergis konservatorių suvažiavime: lunatizmo eroje išaušo Chamo era

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis pasigenda institucijų atsako į prieš Seimo rinkimus sustiprėjusias antisemitines, prorusiškas partijas.

Sekmadienį sakydamas kalbą TS-LKD suvažiavime jis klausė, ar Lietuvos politinės jėgos „nevirto lunatikais“, nepastebėjusiais radikalių partijų iškilimo.

„Kelias paskutines savaites mėginau kelti Lietuvoje augančio radikalizmo problematiką. Ar žinote, kokios reakcijos dažniausiai susilaukiau? Prašymo nekalbėti. Nedidelė nerimo bangelė visuomenėje kilo tik po Europos Parlamento rinkimų – štai antisemitinės, antiukrainietiškos ir prorusiškos politinės jėgos kyla į politikos paviršių. O koks mūsų atsakas? Tyla? Kodėl tyli svarbiausios Lietuvos institucijos?“ – bendrapartiečiams kalbėjo G. Landsbergis.

„Ar kovodami prieš putinizmą ir chamizmą, nevirtome lunatikais Lietuvoje?“ – teigė konservatorių lyderis.

Ar kovodami prieš putinizmą ir chamizmą, nevirtome lunatikais Lietuvoje?

Užsienio reikalų ministru dirbantis G. Landsbergis kalbėdamas apie karą Ukrainoje „užkeiktais lunatikais, atsibudusiais ant stogo atbrailos“ pavadino Vakarus, kurie, jo teigimu, laiku nepastebėjo stiprėjančio autoritarizmo ir agresyvios Rusijos politikos, nepakankamai griežtai reaguoja į Kremliaus karinius veiksmus Ukrainoje.

„Šioje lunatizmo eroje išaušo Chamo era. (...) Vakarų reakcija į karą Ukrainoje patvirtina – Chamu būti apsimoka“, – turėdamas omenyje karą toliau eskaluojantį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sakė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis vakarietiškas vertybes išpažįstančias partijas, įskaitant reitingų lyderius socialdemokratus, burtis ragina jau kurį laiką. Radikalu jis yra įvardinęs Remigijų Žemaitaitį ir jo partiją „Nemuno aušra“.

G. Landsbergis savo kalboje kritikavo Prezidentūrą – pasak jo, antisemitinių nuostatų laikosi kai kurie Gitano Nausėdos patarėjai.

„Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai“, – teigė politikas.

„Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo, parašiusio seriją šlykščiausių tekstų, „Tomkaus spaudoje“ (dienraštyje „Respublika“ – BNS), ir į Seimo vartus besibeldžiančio Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio. Bet gal čia toks ir planas – žemaitaičių būryje, kas ten atsirinks, kieno antisemitizmas blogesnis. Ir ponas Nausėda, kaip anų laikų Hindenburgas, tampa įtikintas, kad gal tas Žemaitaitis nėra taip blogai. O kas čia tokio, jeigu bus Vyriausybėje. Svarbiausia, apie tai nekalbėti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Konkrečios G. Nausėdos komandos nario pavardės konservatorių lyderis neįvardijo, tačiau „Respublikos“ dienraščio vyriausiuoju redaktoriumi dirbo dabartinis prezidento patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas.

Politikas pasidžiaugė, jog griežtesnę poziciją „tarptautinių partnerių paraginti“ išreiškė socialdemokratai, tačiau, kaip tikino G. Landsbergis, kalbėtis turi visos politinės jėgos.

Jis pabrėžė, kad Europoje ne viena visuomenė jau „atsibudo ir susivokė“, kad jų valstybėse demokratija silpnėja, varžoma žiniasklaidos laisvė, keičiama konstitucija, rinkimų sistemos, geopolitinė laikysena.

„Ir vėl girdisi šūksnis – kaip čia taip atsitiko? Kodėl mes to nematėme? Matėme, tik pasirinkome tylėti. Tai lygiai tos pačios lunatizmo ir chamizmo išraiškos, kur pirmasis antrajam leidžia augti“, – kalbėjo jis.

Rugsėjo pradžioje G. Landsbergis paragino G. Nausėdą burti „sanitarinį kordoną“, siekiant užtikrinti, jog valdžioje po Seimo rinkimų neatsidurtų radikalai.

Pasak konservatoriaus, Europos istorija rodo, jog nuolaidžiavimas tokioms politinėms jėgoms priveda prie tragiškų įvykių. Kaip pavyzdį jis pateikė Hitlerio atėjimą į valdžią ir jo sukeltą Antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą.

Savo ruožtu socdemai tokią galimybę atmetė, tačiau partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė taip pat pareiškė, jog galimybė būti valdžioje kartu su „Nemuno aušra“ jai dabar yra sunkiai suvokiama, nors anksčiau svarstė tokį variantą.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Prezidentūra savo ruožtu tvirtina, kad R. Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai apsunkins jo galimybes būti valdančiojoje koalicijoje po Seimo rinkimų.

Kritika – ir NATO

„Nesustabdytas Putinas eis toliau ir perės naujus Chamus kitose pasaulio vietose. Ir ar to mes jau nematome? Kalbame apie polikrizinį pasaulį – daugybę krizių tuo pačiu metu. Kas už jų slypi? Tokie patys mažyčiai Putinai – Chamai. Nesustabdę rizikuojame išauginti ir dar didesnius, didesnius už Putiną, kurių vizija didesnė – perkurti pasaulį pagal savo paveikslą“, – suvažiavimo metu nuotoliu kalbėjo ministras.

Anot jo, už diktatorių suklestėjimą atsakomybę turi prisiimti ir tam kelio neužkirtusios tarptautinės organizacijos.

„Diktatoriai negimsta vakuume. Jie iškyla tinkamoje terpėje, kuri juos toleruoja, neužkerta jiems kelio, nesustabdo tada, kai jų galia dar nebūna absoliuti, paprastai – didelių ekonominių, socialinių pokyčių metu, kai institucijos – tokios kaip tarptautinės organizacijos, teisingumo ir galios organizacijos demonstruoja silpnumą, kai tyli ir susitaiko politinis, verslo, teisėsaugos ir kultūros elitas. Diktatoriai pradeda kilti kur kas anksčiau dar gerokai iki įvykių, kurie vėliau tampa istorijos vadovėlių dalimi“, – sakė G. Landsbergis.

NATO kaip gynybinė institucija silpo.

Jis pabrėžė, kad dėl susidariusios situacijos iš dalies buvo kaltas ir 2018 metais prasidėjęs NATO silpnėjimas.

„2018-aisiais garsiai svarstėme, ar NATO nėra organizacija mirusiomis smegenimis. NATO valstybės, nepaisant augančio Rusijos pavojaus mažino karių skaičių, didžiausius tankų kiekius buvo galima rasti tankų kapinynuose, o ne poligonuose. NATO kaip gynybinė institucija silpo“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadoavs.

G. Landsbergio teigimu, Europa pasirinko nematyti Rusijoje vykstančių pokyčių, tad dabar belieka tvarkytis su pasekmėmis.

„Gal tai buvo taktika, gal apsisprendimas, tačiau tikrai matėme, kad viskas Rusijoje važiuoja žemyn, turėjome visas galimybes užkardyti tuomet kai tai prasidėjo, bet nusprendėme, kad neverta. Gal dėl merkantilistinių priežasčių- prekiausime, gal dėl vertybinių - galų gale susitarsime, nes visi tokie patys. Tačiau tai buvo sąmoningas pasirinkimas“, – sakė TS-LKD pirmininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių