„Galim aiškiai pasakyti, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas karą pralaimi. Tas jau yra visų ekspertų įtvirtinta, kad Rusija yra užstrigusi kare. Aišku, tai neguodžia tų žmonių, kurie gyvena Mariupolyje ar kituose apsuptuose miestuose, kurie yra nuolat bombarduojami“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė ministras.

„Dėl to, nepaisant to pripažinto fakto, kad yra pralaimima, pagalba toliau turi būti tiekiama tam, kad Ukraina įgytų didesnį pajėgumą ne tik sustabdyti, ne tik atmušti, bet ir pradėti stumti lauk“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog Ukrainoje „tiesiog vyksta gėrio kova su blogiu ir blogis kariauja nesilaikydamas jokių taisyklių“.

„Tie nuostoliai, kuriuos patiria Ukraina kaip valstybė, turiu mintyje sugadintą infrastruktūrą, įmones, tiltus, kelius – viską, ką beišvardinsi, visa tai yra atkuriama. Bet žmonės, kurie žūsta, ir tie, kurie kovoja, ir tie, kurie yra civiliai, ir žūsta dėl to, kad Rusijos kariuomenė nesirenka taikinių – šitų žmonių jau niekas nesugrąžins. Ir akivaizdu, kad kiekviena tokia žūtis yra beprasmė ir karo nusikaltimas į Putino ir jo sėbrų bylą“, – kalbėjo ji.

Premjerė taip pat pabrėžė, kad Rusijos veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse „gali sukelti labai didelę žalą iš esmės dideliems regionams, gal net ir globalią“.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Ministras sako, kad Kremliaus režimas yra sisteminis blogis

Rusijoje susiformavusį režimą Lietuvos diplomatijos vadovas vadina sisteminiu blogiu, kurį privalu sunaikinti.

„Nesame susitarę dėl pamato, apie tai, kas yra šis karas. Yra vis dar galvojančių, kad tai yra regioninis konfliktas, yra manančių, kad galbūt tai yra tiesiog Putino karas – kai kurios žiniasklaidos taip įvardina. Visgi labai svarbu pasakyti, kad tai yra sisteminis blogis ir sisteminis blogis baigsis tuomet – tai reiškia ir sankcijos jam baigsis, ir pinigai – kai to blogio nebeliks. Iš esmės visos sistemos. Turi būti tiesiog sunaikinta arba nauja atsirasti jos vietoje. Tada mes einame prie sankcijų“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Ir ta sistema – jeigu ji nėra pakeista arba nesunaikinta – ji gali pradėti naują karą.

„Matyt, dar šiandien yra tų, kurie sako: nustos karas, gal galėsime grąžinti sankcijas. Aš sakau, kad jokiu būdu, nes sistema lieka. Ir ta sistema – jeigu ji nėra pakeista arba nesunaikinta – ji gali pradėti naują karą. Ji įrodė, kad gali tai daryti. Todėl aš remiu idėją, kad tie pinigai, kurie yra įšaldyti, esant šiai sistemai, gali būti panaudoti Ukrainos atstatymui“, – atsakydamas į žurnalistės klausimą, ar gali įšaldytas Rusijos oligarchų turtas būti panaudotas Ukrainos atstatymui, sakė G. Landsbergis.

G. Landsbergis: dėl rusiškos naftos embargo Europoje galima sutarti

Užsienio reikalų ministras sako, kad svarbiausios naujos sankcijos Maskvai turi aprėpti rusiškų energetikos išteklių, visų pirma – naftos, importo draudimus, taip pat reiktų daugiau Rusijos bankų atjungti nuo SWIFT bei plėsti sankcionuojamų oligarchų sąrašus.

Būtent dėl „visiško“ naftos embargo, ministro įsitikinimu, ES lygiu sutarti įmanoma.

„Svarbiausias, didžiausias žingsnis, kuris dabar galėtų būti žengtas, yra sankcijos energijos importui. Kalbama apie dujas, naftą, anglį. Manyčiau, kad naftos embargas arba nustojimas pirkti naftą iš Rusijos tiekėjų, ko gero, yra didelis, labai svarbus žingsnis ir Europoje įmanoma dėl jo sutarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Svarbiausias, didžiausias žingsnis, kuris dabar galėtų būti žengtas, yra sankcijos energijos importui. Kalbama apie dujas, naftą, anglį. Manyčiau, kad naftos embargas arba nustojimas pirkti naftą iš Rusijos tiekėjų, ko gero, yra didelis, labai svarbus žingsnis ir Europoje įmanoma dėl jo sutarti.

Norint tą pasiekti, anot ministro, Bendrijos lyderiai privalo greitai priimti politinį sprendimą, esą jau reikia pradėti ruoštis išteklių pirkimui iš kitų valstybių.

„Manau, kad politinis sprendimas yra reikalingas nedelsiant, labai aiškiai pasakant, kad viskas. Dėl to, kad tai veikia ir ateities įsigijimus, ir investicijas kitoms valstybėms, kurios pradės ruoštis perėjimui, kad iš jų bus perkama daugiau“, – aiškino jis.

Ministras taip pat pažymėjo, jog būtina ir toliau diskutuoti apie naujų rusiškų bankų pašalinimą iš tarpbankinės mokėjimų sistemos SWIFT. Šios sankcijos, anot jo, susijusios ir su energijos išteklių embargu, kadangi per kelis dar nepašalintus didžiuosius Rusijos bankus vykdomi ES mokėjimai Kremliui už Bendrijai tiekiamą energiją.

„Reikia toliau žiūrėti į papildomų bankų išmetimą iš SWIFT – tai sietina ir su energijos atsisakymu, nes kai kurie bankai, kurie dar prijungti prie SWIFT, palikti dėl to, kad per juos atsiskaitoma už energiją, kuri yra perkama“, – sakė G. Landsbergis, dar pridūręs, kad „kur kas plačiau plečiami“ turėtų būti ir sankcionuojami Rusijos oligarchų sąrašai.

Briuselyje dalyvauti G7, Europos Vadovų Tarybos ir NATO viršūnių susitikimuose atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas kitiems Vakarų lyderiams pristatys savo siūlomas sankcijas. Šis vizitas, G. Landsbergio nuomone, gali suvienyti Vakarų partnerius imtis naujų sankcijų Rusijai.

„Dažnu atveju (JAV dalyvavimas – ELTA) anksčiau veikdavo kaip vienijantis veiksnys tai, kad JAV suburia platų aljansą sankcijų“, – svarstė ministras.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas dar nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma – dujas ir naftą.

Ministras sako nesulaukęs palaikymo baudimui šalių, padedančių Rusijai apeiti sankcijas

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako kol kas nesulaukiantis plataus palaikymo iniciatyvai bausti šalis, kurios padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas.

„Nėra susiformavęs konsensusas šiuo klausimu. Buvau pasakęs, kad žiūrėkite – neturėtų būti suteikiama galimybė apeidinėti sankcijų. Kol kas esu vienas iš nedaugelio balsų“, – BNS Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Anot jo, svarbu, jog įvairios sankcijos, susijusios su prekyba ir kitokios, nebūtų apeinamos.

„Lietuva primena partneriams ir draugams, kad yra pageidautina arba mes vis prašome, kad būtų suvienodintos sankcijos, bet esam primenantys labiau“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Valstybės kurios įvedė, Europos Sąjunga ir G7, mokame kainą už šias sankcijas – viena daugiau, kita mažiau, bet tai atsiliepia ekonomikai. Kitos galbūt turi galimybę apeiti. Iš mūsų potencialių nuostolių kažkas pelnosi. Būtų teisinga reikalauti“, – sako G. Landsbergis.

Daugeliui Vakarų valstybių po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą uždarius Rusijos orlaiviams oro erdvę, prie šių sankcijų neprisijungė geresnius ryšius su Rusija palaikančios valstybės, tarp jų – ir Serbija bei NATO priklausanti Turkija.

Serbija šią savaitę sukritikavo Lietuvos raginimą bausti atsisakančias jungtis prie sankcijų šalis.

G. Landsbergis dar pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

„Grasinti Serbijai sankcijomis, jei ji netaikys sankcijų Rusijos Federacijai, yra ne tik kvaila, bet ir veidmainiška“, – antradienį į Lietuvos ministro pareiškimą atsakė serbų vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas.

A. Vulinas pareiškė, kad Belgradas niekada neįves sankcijų ir neprisidės prie Vakarų „isterijos“ prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.