„Nuolat dirbam, kad sankcijos būtų bent jau suvienodinamos. Ta prasme, jog būtų taikomos Rusijai ir Baltarusijai. Latvija buvo labiausiai mums padėjusi valstybė siekiant visomis priemonėmis sustiprinti sankcijų Baltarusijai paketą“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.

Naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijos sąjungininkei Baltarusijai įsigaliojo liepos pradžioje. Baudžiamosios priemonės yra reakcija į Minsko paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Jos numato tam tikrų pramoninių ir prabangos prekių eksporto ribojimą į Baltarusiją. Be to, nustatyti nauji importo draudimai auksui, deimantams, heliui, anglims ir žaliai naftai.

Latvijos diplomatijos vadovė Baiba Braže akcentavo, jog tai, ką Vilnius ir Ryga norėjo įraukti į paketą, nebuvo įtraukta, todėl svarbu toliau bendradarbiauti su parteriais.

„Mums reikia tartis su partneriais, kad tam tikri produktai, objektai taptų sankcijų dalimi“, – sakė ji.

2021 metais į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo migrantų antplūdis, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

„Būtent čia, pasienio užkardoje, prasideda mūsų atsakomybė už mūsų pačių, už Europos Sąjungos, už NATO kolektyvinę gynybą ir saugumą. Būtent čia susiduriame su Kremliaus ir Lukašenkos režimų hibridinėmis atakomis, tarp jų – ir šantažo, spaudimo, mūsų visuomenių destabilizavimo įrankiu paversta nelegalia migracija“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Esame pasienio valstybės, kurios šiandien ginasi ne tik nuo Lukašenkos režimo, bet kartu ir giname, padedame Ukrainai.

„Esame pasienio valstybės, kurios šiandien ginasi ne tik nuo Lukašenkos režimo, bet kartu ir giname, padedame Ukrainai. Tą turėjome galimybę plačiai aptarti. Mūsų tikslai – apginti save ir padėti apsiginti tiems, kurie šiandien gina savo teritoriją, savo valstybę visomis įmanomomis priemonėmis“, – pabrėžė jis.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, G. Landsbergis su B. Braže aptarė regiono geopolitinę situaciją, būtinybę didinti karinę paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai, Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos atsakomybės klausimą, taip pat infrastruktūros projektus.

Svarsto pratęsti pasieniečių misiją

Nors Latvijos ir Baltarusijos sienos ilgis beveik keturiskart trumpesnis nei Lietuvos ir Baltarusijos, neteisėtų migrantų, kurie mėgina kirsti sieną ir patekti į Latviją, – dešimteriopai daugiau negu į Lietuvos teritoriją.

Kaimynai pasienyje su Baltarusija dar nėra baigę įrengti fizinio barjero bei vaizdo stebėjimų sistemų, kitų techninių įrenginių. Šiuo metu Latvijos pasieniečiams talkina Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.

„Mes pratęsėme VSAT pareigūnų misiją į Latviją. Pirmadienį išvažiavo antra mūsų pareigūnų grupė, jos dydis yra panašus, apie dešimt mūsų pareigūnų, įvairių profilių ir pasieniečiai, ir kinologai, ir kriminalinės žvalgybos ekspertai“, – žurnalistams sakė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

Praėjusią savaitę į kaimynę šalį išvyko devyni pareigūnai.

„Šiuo metu svarstome galimybę pratęsti, diskutuosime su Latvijos kolega galimybę pratęsti tą mūsų misiją“, – sakė vadas, pažymėjęs, jog misija trunka dvi savaites.

Anot jo, šiuo metu Latvijos pasienyje pastebimas migrantų srautų sumažėjimas, todėl dėl misijos pratęsimo tarnybos vertins kriminalinės žvalgybos informaciją, statistiką.

Pirmadienį aštuntąjį kartą vyko kasmetinės neformalios Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų konsultacijos, jų metu buvo aptartos regiono saugumo, paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose temos, ES aktualijos ir regioninių infrastruktūros projektų įgyvendinimas.