„Aš neturiu kol kas ką komentuoti, nes šiuo metu pakibę du projektai, kurie sulaukė vienodo palaikymo“, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė G. Nausėda.

Valdančiųjų inicijuotu Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma įkurti naują institutą – civilinę sąjungą. Šis projektas, valdančiųjų teigimu, yra kompromisinis variantas, nes daug diskusijų sukėlė anksčiau inicijuotas Partnerystės įstatymas.

Tuo tarpu pastarajai iniciatyvai oponuojantys politikai įregistravo, jų teigimu, Civilinei sąjungai alternatyvias Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio. Šiomis pataisomis siūloma nustatyti, kad „artimas ryšys“ yra asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio.

Kaip penktadienį teigė G. Nausėda, su pastaruoju projektu jis dar nespėjo susipažinti.

„Tiesą sakant, su antruoju dar neturėjau galimybių išsamiai susipažinti, todėl šią minutę negalėsiu jo tiksliai įvertinti“, – sakė prezidentas.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė dviem pasiūlymams dėl artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo – valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir dalies Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.

ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, užvirė aštrios diskusijos dėl siekio į ją įtraukti Partnerystės įstatymą. Nors įstatymą į darbų programą pavyko įtraukti, valdantieji šios iniciatyvos Seimo salėje taip ir nesiėmė svarstyti. Galiausiai prieš nepilnas dvi savaites valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Jų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Prieš metus Partnerystės įstatymas nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas G. Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.