G. Nausėda: daugelis NATO lyderių 2 proc. BVP gynybai laiko nepakankamu lygiu

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors didelė dalis NATO valstybių priartėjo prie įsipareigojimo skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), daugelis Aljanso lyderių tai laiko nepakankamu lygiu.

„Šiandien mes matome (...) 23 valstybės iš 32 yra pasiekusios šį rodiklį (2 proc. BVP – BNS) ir kaip matau iš pasisakymų mano kolegų štai ir sesijos metu, daugelis laiko tai nepakankamu lygiu“, – žurnalistams Vašingtone NATO viršūnių susitikime trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Tai man akivaizdžiai suponuoja mintį, kad bus daroma daugiau žygių tam, kad tas lygis artėtų prie trijų, o galbūt net keturių procentų“, – teigė jis.

Lietuvos atstovai prieš NATO viršūnių susitikimą teigė, kad skatins pradėti diskusiją dėl to, kad gynybos finansavimo „grindys“ būtų nustatytos ties 2,5 proc. BVP.

„Matote, yra valstybių, kurios dar ir šiandien 2 proc. nėra pasiekusios, tada susidaro komiška situacija, kad mes bėgame priekyje su tais didesniais procentais, kai tuo metu kai kurios valstybės planuoja 2 proc. ribą pasiekti tik 2028 ar 2029 metais“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tai šiek tiek diskredituoja patį įsipareigojimo procentą, nes akivaizdžiai matosi, kad tie 2,5 proc. galbūt bus apskritai pasiekti kokiais 2035 metais, tai turbūt nėra tas kelias, kuriuo turėtume eiti“, – sakė prezidentas.

Praėjusiais metais Vilniuje vykusios viršūnių susitikimo metu NATO šalių vadovai sutarė, kad Aljanso šalys narės turi skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai.

Vyriausybei birželio pabaigoje skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet pasiekė 3 proc. BVP.

Taip pat Seimas priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. BVP.

Kad pasiektų tokį tikslą, parlamentas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus, ir priėmė vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą.

Seimas taip pat nustatė savivalda iš jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies prie civilinės saugos projektų prisidėtų kasmet po 25 mln. eurų.

Gynybos fondas bus skirtas kaupti lėšoms, kuriomis būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai.

Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha

Cha portretas
nu kur jau mažai... žino tauta tuos fondus, iš kurių nuteka viskas kažkam į kišenes, o mes durneliai kraukim. Gana gi gal vieną kartą vogti.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių