„Iš esmės jis jau toks yra. Mes tikėjomės, kad Ukrainos kontrpuolimas jį padarys kitokį. Dabar vėl grįšime į status quo, jis vėl taps poziciniu, sekinančiu. Tada bus skaičiuojami abiejų pusių nuostoliai ir galiausiai laukiama, kol viena iš valstybių pasieks tokį tašką, kuomet karo nebegalės tęsti“, – trečiadienį portalui „Delfi“ teigė šalies vadovas.

Prezidento vertinimu, kova tarp abiejų valstybių vystysis ir toliau, mat Rusija stengsis perimti iniciatyvą, o Ukraina tam kaip įmanydama priešinsis. Tačiau jis nesutinka su teiginiu, jog jei rusai pralauš frontą, Ukraina šį karą pralaimės.

Lemiamas žodis, ar pradėti derėtis turi priklausyti Ukrainai.

„Rusija, žinoma, gali mobilizuoti resursus, nesižvalgydama į savo žmonių nuomonę, tiek mobilizuoti žmones, tiek viską nukreipti karo reikmėms. Kitų valstybių galimybės yra ribotesnės, nes tiesiog tai yra demokratinės visuomenės. Tai visa tai yra veiksniai, bet aš dar kartą kartoju – mes kalbame ne apie Ukrainos pralaimėjimą, kalbame apie tą karo scenarijų, kuris Ukrainai nėra palankus“, – pažymėjo G. Nausėda.

Rusija sieks derybų

G. Nausėda pastebi, kad siekdama laimėti laiko šiame kare, Rusija gali imituoti derybų inicijavimą. Tačiau tai, anot šalies vadovo, tėra „taktiniai gudravimai“.

„Tą laiką Rusija išnaudotų savo tvirtesniam atsistojimui ant kojų ir vėl smūgiui nauja jėga“, – sakė šalies vadovas.

Paklaustas, ar stebėdami blogėjančią situaciją Ukrainoje, Vakarai neišreikš noro derėtis su šalimi agresore, prezidentas pažymėjo, kad teisė derėtis priklauso tik Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo komandai.

„Lemiamas žodis, ar pradėti derėtis turi priklausyti Ukrainai. Šalis, kuri paklojo tiek aukų ir šitiek neteko, turi pirmiausia moralinę teisę pati nuspręsti, ar ji pradeda derybas ir kokiomis sąlygomis ji derasi. Niekas kitas lemiamo balso šiuo klausimu neturi“, – pabrėžė G. Nausėda.

ELTA primena, kad finansinei bei karinei Vakarų pagalbai pradėjus strigti, prabilta apie papildomus iššūkius Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai. Būgštaujama, kad sulėtėjusi Vakarų parama leis atsikvėpti Kremliui, kuris net patyręs didelių nuostolių neatsitraukia nuo ambicijos toliau kariauti Ukrainoje.