„Yra daugiau nei keista matyti, kad pradedame flirtuoti su režimu, kuris vykdo (...) labai didelius žiaurumus Ukrainos teritorijoje“, – atvykęs į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Tai siunčia labai blogą signalą visiems, pirmiausia – tarptautinei bendruomenei, o taip pat ir Ukrainai“, – pridūrė jis.

G. Nausėda tvirtino, jog Ukrainos pralaimėjimas kare blogintų saugumo situaciją visoje ES.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitiko Kinijoje spalio viduryje.

Tai buvo antrasis V. Putino susitikimas su kokiu nors Europos lyderiu nuo 2022-ųjų vasario, kai jis pradėjo invaziją į Ukrainą. 2022-ųjų balandį jis priėmė Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį (Karlą Nehamerį).

V. Orbano poelgį viešai jau sukritikavo Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas), pareiškusi, kad šis ją nuvylė.

G. Nausėda sakė, kad „daliai šalių pradedant kurti kažkokią ypatingą diplomatijos rūšį“ su Rusija, ES turi likti vieninga ir nepasiduoti karo nuovargiui.

„Labai svarbu, ypač dabar, kritiniame karo etape, išlikti vieningiems, neskaldyti mūsų užsienio politikos, nes kitu atveju tai bus atskirų 27 šalių (užsienio – BNS) politika“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

„Neturime tam teisės“, – pridūrė jis.

G. Nausėda ES šalių vadovų susitikime žada kelti klausimus ir dėl finansinės paramos Ukrainai.

Europos Komisijai (EK) dar vasarą pasiūlius peržiūrėti Bendrijos biudžetą ir numatyti Kyjivui papildymą 50 mlrd. eurų paramą, prezidentas teigė, kad tokia pagalba nebūtų pakankama, „nebent esame pasiryžę prie šito klausimo sugrįžti, jeigu prireiktų“.

ES tęsiant diskusijas dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo, G. Nausėda toliau kartojo, jog į jį reikia įtraukti Rusijos branduolinės energetikos milžinę „Rosatom“, dronų ir kitas technologijas.

ES šalių vadovai Briuselyje susitinka Kyjivui laukiant EK išvados dėl šalies galimybių pradėti stojimo į Bendriją derybas. Savo poziciją Komisija turėtų išsakyti lapkritį, o vėliau galutinį sprendimą turėtų priimti ir bloko lyderiai.

Europos Vadovų Taryba (EVT) taip pat diskutuos dėl raginimo paskelbti vadinamąją humanitarinę pertrauką Izraelio kare su islamistų grupuote „Hamas“.

G. Nausėda žurnalistams pakartojo EVT anksčiau išsakytą poziciją, kad Izraelis turi teisę gintis, tačiau nepažeidžiant tarptautinės humanitarinės teisės.