„Klausimai tikrai yra pagrįsti, jų kyla, na, o opozicijos teisė yra juos užduoti valdančiajam ministrui“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Ji tvirtino, kad interpeliacija greičiausiai nebūtų atsiradusi, jei valdantiesiems būtų pavykę pasiekti susitarimo dėl užsienio politikos tarp parlamentinių partijų.

„Jei būtų dar prieš metus pasiektas tarppartinis sutarimas dėl užsienio politikos, ką prezidentas labai rėmė, tai, matyt, kad šitos interpeliacijos nereikėtų, nes tiesiog ministras ir visa valdančioji dauguma vykdytų tą sutarimą“, – kalbėjo ji.

A. Skaisgirytė apgailestavo, kad pasirašyti susitarimo valdančiajai daugumai ir opozicijai nepavyko, dėl to, pasak jos, kyla diskusijų dėl užsienio politikos krypčių. Dėl to, anot jos, didesnė atsakomybė tenka būtent valdantiesiems.

„Anksčiau mums pavykdavo šito išvengti, dabar, su šia valdančiąja dauguma, deja, nepavyksta. Kodėl apie šią daugumą kalbu – todėl, kad jos rankose yra daugiau svertų, negu opozicijos, opozicija gali tik tokiais panašiais būdais, kaip interpeliacija, reikšti savo nepasitenkinimą“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Klausimai tikrai yra pagrįsti, jų kyla, na, o opozicijos teisė yra juos užduoti valdančiajam ministrui.

Klausimai tikrai yra pagrįsti, jų kyla, na, o opozicijos teisė yra juos užduoti valdančiajam ministrui

Ji ragino valdančiuosius ir opoziciją greičiau sutarti dėl užsienio politikos nuostatų.

Praėjusią savaitę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija paskelbė surinkusi parašus ir inicijuojanti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui. Pagal Seimo statutą, inicijuoti interpeliaciją gali ne mažiau nei penktadalis, t.y. 29 Seimo nariai. Ministras į pateiktus klausimus raštu privalo atsakyti per dvi savaites.

Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, užduodami klausimai dėl diplomatinio korpuso.

Taip pat opozicija klausia, kodėl Lietuvos atstovu prie ES teikė tuometinio viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, nurodydama, kad jis neturėjo karjeros diplomato statuso.

Prašoma paaiškinti ir dėl Aurelijaus Zyko skyrimo ambasadoriumi Japonijoje, premjerės Ingridos Šimonytės buvusio patarėjo Pauliaus Lukausko skyrimo prekybos atstovybės Taivane vadovu.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.