- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelios dešimtys Lietuvos parlamentarų parengė rezoliucijos projektą, kuriuo būtų pareikštas solidarumas su Lenkija, šiai nesutariant su Europos Sąjunga (ES) dėl teisės viršenybės ir teismų sistemos pertvarkos.
Projekte skelbiamas palaikymas „Lenkijos valstybei, ginančiai savo konstitucinį suverenumą ir tautinį tapatumą“.
Rezoliucija ES būtų paraginta atšaukti priimtus sprendimus dėl Lenkijos.
Tuo tarpu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad tokia deklaracija būtų nukreipta prieš Lietuvos Konstitucijos nuostatas.
Projektą „Dėl solidarumo su Lenkijos Respublika“ parengė 40 opozicinėms Seimo frakcijoms priklausančių politikų, du valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai bei vienas Liberalų sąjūdžio atstovas.
Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Andrius Bagdonas projektą pasirašė su sąlyga, kad „trečia nuo galo ir paskutinė pastraipa reikalauja redakcijos“.
Šioje pastraipoje reiškiamas susirūpinimas, „kad Europos Viršūnių Tarybos įtampa ir priimti sprendimai dėl valstybės-narės Lenkijos sunkiai dera su svarbiausiuose Europos Sąjungos dokumentuose įvardytais valstybių-narių suverenumo ir subsidiarumo principais, o Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Bendrijos ir pradėta taikyti baudų bei sankcijų politika valstybių narių atžvilgiu sunkiai gali būti tvari“.
Rezoliucijos projekte taip pat nurodoma, kad „Lenkija stovi konstitucinės sąrangos, tautiškumo ir tautinių valstybių moralinių idealų ir suverenumo sargyboje bei puoselėja ne tik savo valstybės, bet ir Europos ir Vakarų demokratinio pasaulio, krikščionybės ir humanizmo vertybes“.
Ten nė viena iš pasirašiusių šalių, o stojome visu bloku, neturėjo jokių išimčių, įskaitant dėl ES teisės viršenybės. Tai aiškiai fiksuota visų mūsų stojimo sutartyse.
Anot parlamentarų, „palaikydami Lenkiją kartu saugome Europos Sąjungą – (...) suverenių valstybių Bendriją, darnią savo įvairove“.
Seimo URK vadovas teigė, kad šis rezoliucijos projektas iš esmės nukreiptas ir prieš Lietuvos Konstituciją.
„Turbūt niekada gyvenime neužmiršiu 2002 metų gruodžio 12-osios nakties į 13-ąją, kada mes visi kartu su Lenkija pasirašėme stojimo į ES sutartį Kopenhagoje. Ten nė viena iš pasirašiusių šalių, o stojome visu bloku, neturėjo jokių išimčių, įskaitant dėl ES teisės viršenybės. Tai aiškiai fiksuota visų mūsų stojimo sutartyse“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje ir priimtas atitinkamas Konstitucinis Aktas.
„Stojimo sutarties įsipareigojimas mūsų ir jų (Lenkijos – BNS) atveju buvo ratifikuotas, mūsų atveju net referendume, tai yra mūsų Konstitucijos sudedamoji dalis. Tad pasirašinėti deklaracijas, remiančias Lenkiją kovojant su ES teisės viršenybe, yra tas pats, kas eiti prieš mūsų pačių Konstitucijos nuostatas, kurios ratifikuotos tautos“, – tvirtino parlamentaras.
„Labai tikiuosi, kad tiek Lenkija, tiek Briuselis ras sprendimą, ir jis bus toks, kuris neišjudins pamatų mūsų visų bendros ES“, – pridūrė jis.
Ž. Pavilionis ragino nepjauti „šakos, ant kurios, ačiū Dievui, šiuo metu visi sėdime“.
2015 metais Lenkijoje atėjusi į valdžią partija „Įstatymas ir teisingumas“ ėmėsi teismų sistemos pertvarkos. 2017 metais įkurta nauja institucija – Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija, turinti įgaliojimus drausminti teisėjus, taip pat ir žemesnės instancijos teismuose.
Europos Komisija pareiškė, kad tai pažeidžia teismų nepriklausomumą Lenkijoje ir nesuderinama su ES teisės viršenybe.
Be to, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas spalį atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Teismo nutartyje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šalies Konstitucija.
Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuose.
Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali sukelti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
Europos Komisija taip pat pažadėjo panaudoti naują mechanizmą, pagal kurį gali būti sustabdytas ES lėšų išmokėjimas Lenkijai.
Be to, ES Teisingumo teismas paskyrė milijono eurų per dieną baudą Lenkijai, nevykdančiai sprendimo sustabdyti naujai įvestą teisėjų drausminimo sistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
O. Scholzas: nėra problemos rasti vokiečių karių, kurie atvyktų į Lietuvoje dislokuojamą brigadą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad yra pakankamai vokiečių karių, norinčių vykti į nuolatinę šalies dislokuojamą brigadą Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda su V. Zelenskiu aptarė karinę paramą Ukrainai bei situaciją fronto linijoje
Pirmadienio popietę šalies vadovas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. ...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
Septynios partijos surinko reikalingą parašų skaičių dalyvauti EP rinkimuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikrinus į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojančių partijų rinkėjų parašus, septynios politinės jėgos įveikė 10 tūkst. parašų kartelę. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka11
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
G. Landsbergis įvertino Minsko kaltinimus Lietuvai: tai hibridinė veikla5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Baltarusijos režimo pareiškimus apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską vadina hibridiniu veikimu. Pasak jo, panašiai reikėtų ver...
-
I. Šimonytė su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, migracijos valdymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant instrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Apklausa: pasitikėjimas V. Blinkevičiūte augo, nepalankiausiai vertinamas politikas – G. Landsbergis9
Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį labiausiai išaugo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte. 7 procentiniais punktais ūgtelėjęs gyventojų pasiti...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų6
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...