- Augustas Stankevičius, Ignas Jačauskas/ BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako neturinti paprasto atsakymo, ar Lietuva turėtų svarstyti pasitraukimą iš susitarimo dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo.
„Čia yra toks klausimas, kur nėra kažkokio labai paprasto atsakymo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.
Taip ji kalbėjo Krašto apsaugos ministerijai (KAM) raginant šį klausimą aptarti Valstybės gynimo taryboje.
Pasak I. Šimonytės, viena vertus, tai užtikrintų Lietuvos apginamumą, nes galimas priešas tokius ginklus jau naudoja, kita vertus – pasitraukimas iš tarptautinio susitarimo gali kenkti Lietuvos reputacijai.
„Tas pasvėrimas nėra toks paprastas, kaip galbūt atrodo iniciatoriams. Čia jau VGT vadovo ir sekretoriato apsisprendimas, kada tokį klausimą traukti į darbotvarkę“, – kalbėjo premjerė.
Prezidentūra BNS pirmadienį nurodė, kad galimo pasitraukimo iš susitarimo dėl kasetinių šaudmenų VGT artimiausiu metu svarstyti neketina.
Tas pasvėrimas nėra toks paprastas, kaip galbūt atrodo iniciatoriams.
Kaip skelbia „Delfi“, KAM laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai, nes ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat „kitos šalys mūsų sąjungininkės, su kuriomis planuojame kartu gintis nuo galimos agresijos: Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija“.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.
V. Čmilytė-Nielsen: VGT nėra poreikio spręsti klausimą dėl kasetinių sprogmenų susitarimo
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad iš šalies bei krašto apsaugos sistemos vadovų sudarytai VGT nėra poreikio svarstyti pasitraukimo iš susitarimo dėl kasetinių sprogmenų klausimą.
Jos nuomone, tai siūlanti Krašto apsaugos ministerija pirmiausiai turėtų suformuoti savo poziciją.
„Manau, kad pirmiausia ministerija, kuri atsakinga už šiuos klausimus, šiuo atveju, Krašto apsaugos ministerija, turi savo suformuoti poziciją ir tik vėliau, matyt, jei bus poreikis, bus diskutuojama kituose formatuose. Nėra kol kas kažkokio poreikio, mano galva, VGT formate tai aptarinėti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė parlamento vadovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų7
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų36
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą3
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu8
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo33
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos9
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas6
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...