I. Šimonytė apie statusą V. Landsbergiui: vertinkime ne patį asmenį, o tik faktus

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad diskusijoje dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui savo poziciją šiuo klausimu dalis žmonių susidaro vertindami patį asmenį, o ne faktinę 1990–1992 m. laikotarpio informaciją.

„Man atrodo, kad būtų labai gerai, jeigu, vertindami faktus, mes atsiribotumėme nuo savo asmeninio požiūrio į asmenį. Nes jeigu tai būtų bet koks kitas žmogus, ne profesorius Vytautas Landsbergis, tai mano požiūris į situaciją visiškai nepasikeistų“, – trečiadienį prieš Seimo posėdį atsakinėdama į žurnalistų klausimus, kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė įsitikinusi, kad, nors 1990 m. Lietuvoje dar nebuvo priimta Konstitucija, kurioje būtų įtvirtintas valstybės vadovo statusas, tačiau faktiškai valstybei tuomet vadovavo būtent V. Landsbergis.

Aš spėčiau, kad į tą ginčą su faktais dalis žmonių įdeda asmeninį sentimentą ir asmeninį požiūrį į profesorių Vytautą Landsbergį.

„Turbūt negalime sakyti, kad 1990 m. atkūrus nepriklausomą valstybę iki Konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo Lietuva buvo kažkokia šalis be galvos. Šalis turėjo valstybės vadovą, tokiu jį pripažino pasaulinė bendruomenė ir, man atrodo, čia šiek tiek yra toks ginčijimasis su faktais“, – įsitikinusi ji.

Premjerė paragino diskusijoje šiuo klausimu atsieti asmeninį požiūrį į V. Landsbergį ir vertinti tik faktus.

„Aš spėčiau, kad į tą ginčą su faktais dalis žmonių įdeda asmeninį sentimentą ir asmeninį požiūrį į profesorių Vytautą Landsbergį. Man dėl to yra labai gaila, raginčiau to nedaryti, bet visų įtikinti to nedaryti, matyt, nepavyks“, – mano I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Seimui trečiadienio plenariniame posėdyje turėtų būti pateiktas projektas, kuriuo siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas.

Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Tačiau Teisės departamentas antradienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, jog valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.

Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

manau NAUSĖDA s u v o k i a , jog

manau NAUSĖDA s u v o k i a , jog  portretas
jo likimas II-je kadencijoje priklauso nuo TAUTOS b a l s o , todėl TITULUOJANT Landsbergį prieš TAUTOS v a l i ą-- NAUSĖDA kerta šaką ant kurios s ė d i ;--savo naudai jis REMIASI tautos balsu , o KITU atveju-- IGNORUOJA TAUTOS nuomonę.

..

.. portretas
Ar jis buvo prezidentas?

realiai

realiai portretas
Faktai neabejotini, ponas V.L niekada lietuvių tautos bei Lietuvos piliečių nebuvo išrinktas valstybės vadovu, bandė berots du kartus , tauta aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė NE, o Sąjūdžio vadovu tapo apgaulės būdu, nes tikrasis laisvės šauklys yra Ozolas, tik kgb dėdulė savo ryšių pagalba jį nustūmė į užkampį. Spėkite, kodėl Vytuko anūkėlis - jaunėlis iki pamėlynavimo klykė, kad kgb archyvų paviešinimas yra pavojus nacionaliniam saugumui :)
VISI KOMENTARAI 35

Galerijos

Daugiau straipsnių