„Artimiausi mėnesiai bus, turbūt, labai sunkūs, galbūt net lemiami šio karo eigoje“, – po susitikimo su Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Krišjaniu Kariniu žurnalistams sakė premjerė.

„Todėl turime spartinti ir didinti visokeriopą paramą Ukrainai. Pirmiausia, žinoma – karinę. Džiaugiuosi, kad Baltijos šalys buvo ir yra tarp aktyviausių karinės pagalbos teikėjų pagal savo gyventojų skaičių, pagal savo ekonomikos dydį“, – pažymėjo ji.

Paklausta, ar Baltijos valstybės palaikytų sprendimus Ukrainai teikti naikintuvus, premjerė teigė, jog ukrainiečiai geriausiai žino savo poreikius.

„Žinoma, kad remsime Ukrainos prašymus siųsti daugiau ir kuo griečiau. Rusija yra suinteresuota visus išvarginti, kad šalys rėmėjos nuvargtų“, – kalbėjo ji.

Ketvirtadienį lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) nurodė, kad Varšuva būtų pasirengusi tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, jei toks sprendimas būtų priimtas drauge su sąjungininkėmis Vakaruose. Savo ruožtu Jungtinės Valstijos kol kas atmeta galimybę tiekti naikintuvus, bet kitos partnerės idėją vertina palankiau.

„Norime griežtesnių sankcijų Rusijai“

I. Šimonytė taip pat nurodė, jog labai svarbia išlieka parama Rusijos niokojamam Ukrainos energetikos sektoriui. Premjerė pažymėjo, kad sąjungininkės turi stiprinti Rusijai taikomas sankcijas, didinti šios šalies izoliaciją bei užtikrinti atsakomybę už karo nusikaltimus, telkiant paramą specialaus tribunolo steigimui.

Paklausta apie sankcijas Rusijai Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Baltijos valstybės yra pačios aktyviausios siūlant ką įtraukti į sankcijų sąrašą.

„Mes padarome daug namų darbų kalbant apie įrodymų rinkimą ir remdami viską kaip galima būtų paspartinti. Taigi, daugiau sankcijų ir mažiau dvejojimo“, – kalbėjo ji.

L. Penek / Vyriausybės nuotr.

Artimiausiomis savaitėmis Europos Sąjunga (ES) planuoja priimti dešimtąjį sankcijų Rusijai paketą.

„Mes norime griežtesnių sankcijų, norime labiau izoliuoti Rusiją“, – pažymėjo premjerė.

Vėliau penktadienį išplatintame Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, kad susitikime premjerė teigė, jog yra svarbi ne tik ES sankcijų Rusijai plėtra, ypač atsižvelgianti į dvigubos paskirties prekes ir komponentus, bet ir sankcijų apėjimo per trečiąsias šalis užkardymas. Ji pažymėjo, kad prie efektyvesnio sankcijų įgyvendinimo ženkliai prisidėtų veidrodinės sankcijos su agresoriumi bendrininkaujančiai Baltarusijai.

Artimiausi mėnesiai bus, turbūt, labai sunkūs, galbūt net lemiami šio karo eigoje.

Savo ruožtu K. Kallas sakė, kad neliko daug sričių, kur galima būtų sankcionuoti Kremliaus režimą, tačiau ji pabrėžė, jog galima „būtų visiškai uždrausti prekybą su Rusija“.

Latvijos premjeras ragino peržvelgti ir užkamšyti sankcijų spragas.

„Jei pažvelgsime į statistiką, pamatysime tokias šalis kaip Kazachstanas, Armėnija ir Turkija, kuriose tam tikrų rūšių prekyba labai išaugo, neproporcingai, palyginti su praeitimi. Panašu, kad prekybininkai randa būdų, kaip teisėtai prekiauti prekėmis, tarkime, su Turkija, kurios vėliau perduodamos Rusijai“, – sakė jis.

K. Karinis pabrėžė būtinybę dirbti su šiomis šalimis, siekiant didinti sankcijų poveikį.

Baltijos Ministrų Taryba – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija. Ji įkurta 1994 metais.