- Augustas Stankevičius, Vilmantas Venckūnas/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą, premjerė Ingrida Šimonytė pasisako už migrantų perkėlimą į Lietuvą, tačiau pabrėžia, jog dėl šio klausimo dar bus tariamasi.
„Aš ir toliau laikausi tos pačios nuomonės, kad Lietuvai, kurioje tikrai yra žmonių, atvykusių iš trečiųjų šalių – kaimyninių ir tolimesnių –, nėra kažkokia nepakeliama problema perkelti 150 žmonių, kurie, jeigu norėtų čia gyventi ir integruotis, manau, kad puikiausiai čia galėtų gyventi ir integruotis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Mes dabar bandome rasti kažkokią priešpriešą šito klausimo sprendime, tikrai išspręsime šitą klausimą geriausiu Lietuvos piliečiams būdu“, – pridūrė ji.
Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.
Vis tik premjerė pabrėžė, kad migrantų perkėlimo klausimo išskyrimas iš visos reformos jai atrodo per daug supaprastintas.
„Tame pakte yra daugybė mums labai labai svarbių dalykų“, – sakė I. ŠImonytė.
Premjerė: migracijos spaudimą patiriančios ES valstybės tikisi Lietuvos solidarumo
Premjerė I. Šimonytė sako, kad su dideliais migrantų srautais susiduriančios ES tikisi solidarumo iš Lietuvos priimant atvykėlius.
EP praėjusią savaitę patvirtinus migracijos reformą, pagal kurią Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų, šalyje įsibėgėja diskusijos, kuriuo keliu eiti.
„Kai mes kreipėmės į tas valstybes didesnės paramos Ukrainai, kažkokius kitus svarbius klausimus spręsti, tos pačios migracijos instrumentalizavimo, tai tada mes to supratimo tikimės. Reikia suprasti, kad tos šalys tikisi supratimo iš mūsų taip pat ir iš mūsų“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
„Tos šalys, kurios susiduria su didesniu migracijos spaudimu, jeigu visos valstybės pasirinks sumokėti pinigus, tai žmonės negali kaboti ore. Kažkaip reikia tą problemą spręsti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Premjerės nuomone, diskusija, ar Lietuva kasmet turėtų priimti pusantro šimto migrantų, ar sumokėti kelis milijonus eurų, yra dirbtina.
„Tos dilemos, mano supratimu, nėra. Mes tikrai galime padėti kitoms valstybėms ES nuimti šiek tiek spaudimo, juoba, kad skaičiais, pykite, nepykite, bet tai tikrai nėra tie skaičiai, su kuriais mes buvome susidūrę, kai per sieną keliavo (Aliaksandro – BNS) Lukašenkos stumiami migrantai“, – sakė I. Šimonytė, turėdama omenyje 2021 metais iš Baltarusijos kilusį migrantų antplūdį.
Vyriausybės vadovės nuomone, diskusijose apie migrantų priėmimą paskęsta Migracijos pakto esmė.
„Migracijos paktas (...) yra daug daugiau nei šitas klausimas, į kurį kažkodėl viešoje diskusijoje visą tą pokytį mes suvedame. Nes buvo priimtos nuostatos dėl visai kitų principų ir visai kito požiūrio į migracijos procesą, įskaitant ir tą atvejį, su kuriuo mes susidūrėme, kai migracija yra instrumentalizuojama“, – teigė I. Šimonytė.
Migracijos paktą dar turės patvirtinti ES taryba.
Jį priėmus, atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms būtų privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.
Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau teigė, kad sprendimą dėl Lietuvos veiksmų turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas10
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį8
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare6
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę4
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje19
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi11
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos34
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
Priklausyti Europos civilizacijai: didžiausias Baltijos šalių troškimas išsipildė17
Didžiausias Baltijos šalių troškimas – politiškai būti kiek įmanoma toliau nuo Maskvos, tapti neatsiejama Europos dalimi, turėti čia visų girdimą balsą, išsipildė. Apie pabaltijiečių sėkmės istoriją „...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...