Viena iš reformos iniciatorių, konservatorė Paulė Kuzmickienė teigė, kad „visuomenė negauna tokio (Centro) darbo, kokio tikisi“ bei neapibrėžtai minėjo pavojus, kad Centras gali pasiduoti propagandai bei radikalizuotis.

Reformą kritikavo ne tik opozicija, bet ir kai kurie konservatoriai, aktyviai pasisakantys už istorinės politikos formavimą. Audronis Ažubalis ir Valdas Rakutis ragino įteisinti 11 narių tarybą kaip patariamąją arba stebėtojų, o ne vadovaujančią instituciją, tačiau buvo priimta pastaroji įstatymo redakcija.

Reformą planuojama įgyvendinti spalio 1-ą dieną. Tarybą sudarys keturi rektorių konferencijos atstovai, po vieną Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei Centro atstovą. Dar du nariai būtų deleguoti Seimo. Taryba generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus.

Anot dabartinio, taip pat valdančiųjų balsais paskirto, Centro vadovo Arūno Bubnio, reforma galimai prieštarauja kai kuriems teisės aktams, o šių metų biudžete jos steigimui nėra numatyta lėšų. Dėl to, siekiant rasti vidinių resursų naujam įstaigos dariniui, dalį esamų Centro darbuotojų gali tekti atleisti.

Portalui kauno.diena.lt reformą komentavęs istorikas, Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Tomas Baranauskas įvairius jos aspektus vertino skeptiškai. Jis pažymėjo, kad Centras užsiima istorijos tyrimais, tačiau jį kontroliuojančioje taryboje bus tik trys istorikai, o trims jos nariams net uždrausta būti istorikais. Tai privalomai bus teisininkas, ekonomistas ir vadybininkas.

Kiti – tik kartais užeinantys pasisvečiuoti Centre ir nežinantys jo darbo. Bet jų žodis lems, ką Centras turės tyrinėti ir jie spręs, kas tinkamas, o kas netinkamas vadovauti centrui.

„Kiti – kaip Dievas duos, iš socialinių arba humanitarinių mokslų srities, pakanka magistrų. Dievo funkcijas tuo tarpu atliks Seimas, o taip pat Vyriausybė ir prezidentas, taipogi Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga“, – ironizavo istorikas.

„Taryboje bus tik vienas Centro darbuotojas, o praktiškai visi kiti – tik kartais užeinantys pasisvečiuoti Centre ir nežinantys jo darbo. Bet jų žodis lems, ką Centras turės tyrinėti ir jie spręs, kas tinkamas, o kas netinkamas vadovauti centrui“, – sakė T. Baranauskas.

Dr. Tomas Baranauskas/Asmeninio arch. nuotr.

Daug metų nedidele ir menkai finansuojama tyrimų institucija esančiam centrui politikų kontrolės prireikė kažkodėl tik dabar. T. Baranausko nuomone, dabar matytos skubos priežastis gali būti gana merkantili: tikėtina, kad valdantieji spėja nebeturėsiantys daugumos kitame Seime ir suskubo kadencijos pabaigoje perimti Centro kontrolę ir paskirti sau lojalius žmones.

„Centro reforma yra akivaizdus politikavimas. Reformos autoriai prabilo apie kažkokias Centro radikalizavimo grėsmes, nors kadencijos pradžioje juk patys nuėmė „blogą“ generalinį direktorių ir į jo vietą paskyrė „gerą“. Pasirodo, kad ir šis yra „blogas“. Visiškai neaišku, ką P. Kuzmickienė turėjo omenyje, kalbėdama apie kažkokias „blogas jėgas“, norinčias „daryti“ Centrą. Gal tai kažkokie „piktavaliai“, kurių pažiūros tiesiog neatitinka jos pačios? Tikėtina, kad tikrasis siekis yra nukreipinėti Centro darbą politiškai naudingomis kryptimis. Centras vykdo mokslinius tyrimus ir pirmiausia turi koncentruotis į mokslinius metodus, todėl kontroliuojančioje taryboje pirmiausiai turėtų būti istorikai. Kaip gali ekonomistai, teisininkai ir vadybininkai aiškinti istorikams, ką jiems tirti?“ – svarstė portalo kauno.diena.lt pašnekovas.

Kaip gali ekonomistai, teisininkai ir vadybininkai aiškinti istorikams, ką jiems tirti?

Paklaustas, kokias galimas rizikas Centrui mato šioje reformoje, T. Baranauskas atsakė, kad būsimoji taryba gali tapti pertekline valdymo institucija ir priminė, kad net priimtai įstatymo redakcijai prieštaravę konservatoriai kritikavo tai, kad daugeliu atžvilgių taryba dubliuos Centro generalinio direktoriaus funkcijas.

„Tarkime, jei šių dviejų vadovų nuomonės nesutaps, tai gali apskritai paralyžiuoti centro veiklą. Be to, iš to, ką matome dabar, naujas kontrolės mechanizmas lyg ir neturėtų daryti įtakos eilinio Centro istoriko tyrimams, bet kas gali žinoti? Faktas yra vienas – mėginama politizuoti istorinius tyrimus ir tai darys nieko apie istoriją neišmanantys kontrolieriai. Ši reforma naudinga tik ją sumaniusiems politikams, o Centrui toks kišimasis iš šalies ne tik nenaudingas, bet ir žalingas“, – reziumavo T. Baranauskas.

BNS nuotr.

Centro reformą aštriai kritikavusio ir balsavimo dieną prie Seimo protestą surengusios partijos Nacionalinis susivienijimas vicepirmininkas Vytautas Sinica portalui kauno.diena.lt išsakė savo poziciją dėl to, ką reformos autoriai turėjo omenyje kalbėdami apie Centrui neva kylančius radikalizacijos pavojus:

„Projekto autorės P. Kuzmickienės leptelėjimas, kad „Centrui įtaką bando daryti radikalios jėgos“ greičiausiai išduoda pačią problemos esmę. Jokios radikalios įtakos Centre nėra, jame dirba gausybė profesionalių ir pasišventusių, pasiaukojančių istorikų. Centro „radikalumas“ reiškiasi tuo ir tik tuo, kad jis gina šmeižiamus rezistentus nuo Kremliaus ir nuo žydų bendruomenės pirmininkės informacinių atakų. Nuosaikiais save laikantys politikai kaip tik šito daryti nedrįsta ir neleidžia kitiems. Jokių radikalių įtakų niekas negali konkrečiai įvardyti, nors ta frazė skamba nuo 2021 metų. Tada užsimota išversti direktorių prof. Adą Jakubauską. Tikėtasi, kad to užteks Centrui neutralizuoti ir sustabdyti rezistentų gynimą, kaip pavyzdžiui, Centro laimėti teismai ginant K. Škirpos garbę prieš jį visame pasaulyje šmeižusį G. Gochiną. Taip atrodo Centro „radikalumas“ – informacinio karo pergalės. Kritikai net negali pripažinti, kad Centras taip elgiasi vedinas vien profesinės ir pilietinės pareigos, o ne paveiktas radikalių įtakų. Faktiškai ši tariama įtaka – atsparumo Kremliaus propagandai apie lietuviškąją rezistenciją slapyvardis. Šią P. Kuzmickienės frazę laikau gera tikrųjų reformos tikslų iliustracija, nors nežinantiems ilgamečių karų prieš Centrą konteksto ji nėra tokia iškalbinga“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00