Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, apskritai jau dabar galima klabėti apie A. Verygos politinės karjeros pabaigą. Kartu politologas įvertino ir kitų Lietuvos politikos lyderių veiksmus krizinėje situacijoje. Jo teigimu, kol kas šalies vadovas Gitanas Nausėda, priešingai nei jo pirmtakė kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė, sprendžiant kilusią krizę neranda sau vietos. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis, galintis perimti vadovavimą kovai su koronavirusu, profesoriaus teigimu, elgiasi adekvačiai ir jau artimiausu metu gali tikėtis teigiamų pokyčių reitinguose.

A. Verygos padarytų klaidų sąrašas per ilgas

VDU profesorius teigia, kad A. Verygos padarytų klaidų sąrašas yra tiesiog per ilgas, kad jis ir toliau liktų Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovu.

„Pirmas dalykas, kovo 4 d. ministerija prašo Vyriausybės 300 tūkst. eurų asignavimų pirkti apsaugos priemones ir reagentus. Iki karantino įvedimo lieka šiek tiek daugiau nei savaitė, o ministerija prašo tik 300 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad tai neadekvatu, kad parodytas visiškas nesusigaudymas situacijoje“, - sakė A. Krupavičius.

„Kitos klaidos: reagentų yra per mažai, buvo akivaizdus jų trūkumas. Apskritai praėjusios savaitės šeštadienį ir sekmadienį buvome prie reagentų krizės ribos. Už tai atsakomybė taip pat tenka sveikatos apsaugos ministrui. O kur dar klausimas dėl per mažų testavimo dėl koronaviruso apimčių. Taip pat medikų apsaugos klausimas. Čia buvo pateikta nemažai prieštaringos informacijos. Visgi faktas yra tas, kad medikams trūksta apsaugos priemonių, jie jų tiesiog neturi pakankamai“, – sakė profesorius.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Jo teigimu į tą patį SAM ministro klaidų sąrašą pakliūva ir tai, kad Lietuva neprisijungė prie pirmosios ES iniciatyvos bendrai pirkti medicinines priemones.

Kartu, jo nuomone, klaida galima vadinti ir tai, kad valdžia beveik neskiria laiko informacijai apie vaistus, kuriuos būtų galima vartoti užsikrėtus koronavirusu.

„Informacija apie vaistus dabartiniame etape yra labai svarbi: kokius vaistus vartoti, kaip gydyti. Į šį klausimą ne tik medikai turi atsakyti, bet ir valstybės politikai“, – teigė A. Krupavičius.

Praėjusios savaitės šeštadienį ir sekmadienį buvome prie reagentų krizės ribos. Už tai atsakomybė taip pat tenka sveikatos apsaugos ministrui.

Galiausiai, pabrėžė jis, tiek priverstinio karantino organizavimas, tiek išsakytos pozicijos dėl medicininių kaukių naudojimo labiau primena anekdotą, o ne valdžios veiksmus stabdant realią grėsmę.

„A. Veryga tris savaites aiškino, kad medicininės kaukės nereikalingos, o dabar argumentai jau dėliojami kiti“, – aiškino profesorius.

Neturi politikų ir visuomenės pasitikėjimo

Pasak VDU profesoriaus, A. Verygai ne tik trūksta pasitikėjimo Lietuvos ar politikų visuomenėje, tačiau, akcentavo A. Krupavičius, ministras neadekvačiai vertina susiklosčiusią situaciją bei savo galimybes.

„Jis tiesiog neturi galimybių kai kuriuos sprendimus įgyvendinti. Priimti juos gal ir gali, bet įvykdyti nutarimus – trūksta įgaliojimų. Puikus pavyzdys yra įpareigojimas savivaldybėms steigti karantino vietas“, – teigė A. Krupavičius.

Kartu, jo nuomone, A. Veryga pernelyg įsitraukė į komunikaciją. Jo teigimu, kalbėjimas kelis kartus per dieną apie situaciją tiesiog atima brangų laiką darbams.

„Ar esate matę, kad aukščiausio lygio politikas eitų kiekvieną dieną po kelis kartus į spaudos konferencijas. Dėl to nelieka laiko dirbti darbą, kuris yra jam deleguotas, tenka ruoštis tik spaudos konferencijoms“, – samprotavo A. Krupavičius.

Apibendrindamas situaciją profesorius teigė nematąs kitos galimybės, kaip tik keisti struktūros, atsakingos už dorojimąsi su koronaviruso krize, organizavimo logiką.

„Tokia sistema bent jau turėtų perspektyvą būti rezultatyvi“, – teigė jis.