J. Šiugždinienė: poreikio keisti nacionalinį susitarimą dėl švietimo šiuo metu nėra

Poreikio keisti nacionalinį susitarimą dėl švietimo šiuo metu nėra, sako buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Planų keisti (susitarimo – BNS) nėra. Susitarimas galioja tik metus, tai yra labai svarbus dokumentas prie kurio ilgai dirbo visos politinės parlamentinės partijos ir tikrai nėra poreikio šiandien keisti nacionalinį susitarimą“, – BNS penktadienį sakė J. Šiugždinienė.

Taip ji kalbėjo po šią savaitę vykusio nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasirašiusių partijų susitikimo.

„Vyko tradicinis mūsų priežiūros grupės susitikimas. Rugsėjo 1 dieną suėjo metai, kuomet mes pasirašėme susitarimą ir susitikimo metu mes apžvelgėme, kas įgyvendinta, kaip sekasi, peržiūrėjome darbus, aptarėme iššūkius ir taip aptarėme tolesnio moderavimo klausimą“, – nurodė J. Šiugždinienė.

Pasak jos, vienas iš susitarimo tikslų yra sutarti dėl svarbių darbų ir krypčių, kurios tęstųsi ir pasikeitus Vyriausybei.

Buvusios švietimo ministrės teigimu, susitikime dalyvavo visų politinių partijų atstovai išskyrus Darbo partiją ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

„Darbo partijos atstovė negalėjo dalyvauti dėl asmeninių priežasčių“, – sakė ji.

Opozicinė Darbo partija praėjusią savaitę paskelbė, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas, todėl ketina svarstyti apie pasitraukimą iš jo.

J. Šiugždinienė sakė, kad „darbiečių“ pasitraukimo klausimas susitikime nebuvo aptartas – pasak politikės, toks žingsnis būtų lengviausia išeitis, bet nepasitarnautų srities stabilumui.

„Noriu pabrėžti, kad šitas susitarimas yra labai svarbus, nes tai yra kultūra, kurios mes turėtumėme siekti. Ypatingai švietimo srityje mes turime užtikrinti tą stabilumą, aiškią, ilgalaikę kryptį“, – teigė J. Šiugždinienė.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Apie galimą pasitraukimą iš susitarimo „darbiečiai“ pranešė po susitikimo su streikuoti ketinančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku. Jo organizacija reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

Profsąjunga planuoja rugsėjo viduryje rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Beretė

Beretė portretas
O kokias pareigas šita keistuolė dabar turi? Šiandien buvęs nebereiškia nieko. Tegul čekius degalinių šiukšlinėse renka, gal dar prisireiks.

ALGIRDAS.

ALGIRDAS. portretas
TAMSTOS BALSAS DABAR Į DANGŲ JAU NEINA .

Pilietiškas

Pilietiškas portretas
O ką ji dabar veikia? Iš kur ji žimo apie poreikį? Iš įpratimo kalba ir tiek! Dabartiniams valdžioje ir seime labai būdingas bruožas! Ot susirinko vienodi - be logikos, be gėdos, be sąžinės! ir iš kur jų tiek daug vienodų?
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių