„Dabar akivaizdi išvada, kad mes turime turėti stipresnių žvalgybinių ir stebėjimo pajėgumų Baltijos jūroje, kad greičiau galėtume atsakyti, kas joje vyksta, kas joje juda tuo metu, kokie yra laivai“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė K. Budrys.

„Mes turime turėti daugiau patruliavimo, kad žinotume, kas tuo metu vyksta jūroje“, – teigė jis.

Pasak šalies vadovo patarėjo, Lietuvos institucijos turi informacijos apie po priedanga veikiančius Rusijos žvalgybos ir kitą sabotažo veiklą vykdančius laivus.

„Mes žinome, kad tokie yra, slepiasi po įvairiausiais mokslinių tyrimų, vykdo povandeninę veiklą, kuri yra nukreipta sutrikdyti mūsų komunikacijas, kai to reikės. Mes turėtume tam didinti spaudimą ir neleisti taip laisvai naviguoti Rusijos pusei“, – sakė K. Budrys.

Jo teigimu, veikimas jūroje saugant infrastruktūros objektus turėtų būti preventyvus.

„Žinoma, kad mes visų tų tūkstančių kilometrų vamzdynų, kabelių, visos infrastruktūros, kuri atitolusi nuo kranto, dabar dar turime ir jūrinių parkų išplėtotą sistemą, <...> mes visko neapsaugosime, prie kiekvieno objekto nepastatysime Viešojo saugumo tarnybos pareigūno ir tas yra nerealu“, – kalbėjo K. Budrys.

„Reikia turėti indikacijas, kada kažkas įtartino veikia, plius turėti pakankamas atgrasymo priemones“, – pridūrė jis.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos į Lietuvą.

Vėliau šią informaciją patvirtino ir pareigūnai Stokholme.

Suomijos operatorius „Cinia“ pirmadienį pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių nutrauktas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostą jungiantis kabelis.

Vėliau Vokietija ir Suomija pranešė, kad pradėjo tyrimą ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę.

Generalinė prokuratūra antradienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo teroro akto.

Valdančiosios daugumos politikai įtaria, jog incidentai susiję su Rusijos sabotažu, o šalies vadovas Gitanas Nausėda sakė, kad kol kas anksti daryti išvadas apie šių pažeidimų priežastis.