- Greta Zulonaitė, Jūratė Skėrytė, Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
-
Lietuva nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos
Lietuva pasirašys sutartį dėl vokiškų tankų ir pirks švediškų vikšrinių kovos mašinų, tačiau, esant dabartiniam finansavimui ir pramonės galimybėms, šalies kuriamai divizija iki 2030 metų nepavyks pasiekti visiško operacinio pajėgumo.
Apie tai, kad divizija nepasieks reikiamo pajėgumo Valstybės gynimo tarybą (VGT) antradienį informavo kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
„Konstatuota, kad 2030 metais, sąlygoms nekintant, mūsų nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po VGT posėdžio antradienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes sugebėsime tai padaryti tik 2036–2040 metais“, – pridūrė jis.
Pasak vyriausiojo prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, tai, kad Lietuvai gali nepavykti iki 2030 metų išvystyti divizijos, lemia šiuo metu planuojamas finansavimas, situacija gynybos pramonėje.
„Jeigu nieko daugiau nedarysime, ji nebus pajėgi kariauti taip, kaip iš jos yra tikimasi“, – sakė jis.
K. Budrio teigimu, šie terminai netenkina, todėl VGT paprašė kariuomenės vado pateikti siūlymus dėl būtinų struktūrinių pokyčių kariuomenėje, siūlymus dėl finansavimo poreikio ir tam tikras korekcijas valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai.
„Tikimės, kad kituose VGT posėdžiuose (...) tuos klausimus atsakinėsime toliau. Šiandien tikslas buvo padaryti (krašto apsaugos sistemos – BNS) nuotrauką, kokia ji yra, tokia yra ir su ja mes judame į priekį dirbti“, – kalbėjo K. Budrys.
Konstatuota, kad 2030 metais, sąlygoms nekintant, mūsų nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo.
Perkami tankai ir šarvuočiai
VGT posėdžio metu taip pat nusprendė pasirašyti sutartį dėl tankų „Leopard 2“ įsigijimo.
„VGT pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai sudaryti tankų įsigijimų, kovinės paramos mašinų, kurios eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
„Suprantame, kad įvedant pajėgumą bus dar daug papildomų darbų – ne tik gauti geležinę dalį, bet ir personalą paruošti, pastatyti naują infrastruktūrą, nes tokios mes Lietuvoje neturime“, – dėstė K. Budrys.
Anot jo, pirmoji tankų kuopa Lietuvą turėtų pasiekti 2029 metais, o pilnas tankų batalionas būtų suformuotas 2034-aisiais.
„Sieksime, kad tie terminai būtų greitesni, nes ne viena Lietuva dalyvauja pirkime, yra šalių grupė, kurioje mes dalyvaudami darome įsigijimą“, – sakė prezidento patarėjas.
K. Budrio teigimu, kiek Lietuvai kainuos tankų įsigijimas vėliau patikslins Krašto apsaugos ministerija (KAM), kai bus pasirašytos sutartys.
Lietuva taip pat nusprendė pirkti švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų dviem batalionams.
„Priimtas sprendimas (...) pasiūlyti Krašto apsaugos ministerijai pradėti derybas su Švedijos puse dėl pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo“, – sakė prezidento patarėjas.
„Tokia yra kryptis, tarpinis atskaitos taškas tęsiant „Geležinio vilko“ brigados mechanizavimą“, – pridūrė jis.
Anot K. Budrio, apie 100 įsigyjamų mašinų bus priskirtos jau egzistuojantiems batalionams, nauji nebus kuriami, tačiau kol kas neįvardijo, kurie konkrečiai vienetai sulauks papildomų pajėgumų.
„Šita informacija ateis vėliau, lygiai taip pat kaip nėra sprendimų ir dėl tankų dislokavimo vietos, tai bus susiję su infrastruktūros plėtra“, – sakė prezidento patarėjas.
Kol kas nėra aišku ir kada mašinos pasieks Lietuvą.
„Vienas iš derybų objektų – norime, kad tai atitiktų mūsų divizijos pajėgumo plėtojimo terminus, kad kuo anksčiau turėtume kovai pasiruošusią diviziją“, – kalbėjo K. Budrys.
Lietuva pirmajame etape įsigijo ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios sukonstruotos pagal Lietuvos kariuomenės poreikius ir šalyje vadinamos „Vilkais“.
Lietuvos kariuomenei jau yra perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, dėl dar 27 papildomų „Boxer“ mašinų spalį pasirašyta nauja sutartis su Vokietijos gamintojais.
Divizija iki 2030 metų, bet tik vidutinio pajėgumo
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš esmės nacionalinę diviziją pavyks sukurti iki 2030 metų, tačiau ji neturės visiško pajėgumo.
„Tai yra pilną tankų batalioną, tuos papildomus pėstininkų kovos mašinų batalionus ir kitus dalykus. Kadangi divizijos kūrimas yra ne tik technika, ne tik jos įsigijimas, bet ir personalo, infrastruktūros rengimas, visas amunicijos aprūpinimas ir visi kiti dalykai“, – žurnalistams po VGT posėdžio prie ministerijos kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, diviziją sudaranti viena iš tankų kuopų ir pėstininkų kovos mašinų batalionas bus iki 2030 metų.
„Riboja ir gamybos tempai, Vakarų pramonė, žinot, įsibėgėja, ir kiti objektyvūs dalykai, bet divizija bus, tik klausimas pilno operacinio pajėgumo“, – sakė ministras.
„Ji vis tiek bet kokiu atveju vykdys užduotis ir vykdys jas sėkmingai“, – pridūrė jis.
Įprastai gynybos ministras VGT sprendimus komentuoja kartu su prezidento patarėju. Vis tik šį kartą jie tą darė atskirai.
„Klausimas ne man. Šiaip tai labai vieningi buvome sprendimuose, galėjome vieningai ir pakomentuoti. Matyt, kad kažkas pasirodė kitaip. Čia smulkmena, detalė“, – teigė L. Kasčiūnas.
Tuo metu K. Budrys tvirtino, jog VGT posėdį komentuoja jis vienas, nes toks buvo sutarimas.
2030 metais – vidutinis operacinis pajėgumas
Savo ruožtu kariuomenės vadas R. Vaikšnoras sakė, kad iki 2030 metų divizija pasieks vidutinių operacinių pajėgumų lygį.
„Divizija jau dabar yra užuomazga, dabar jau galvojame apie štabą. (...) Taip, turbūt kai kurių platformų nebus, kai kurių sistemų turbūt nebus, bet tai neapriboja mūsų užduočių vykdymo“, – sakė kariuomenės vadas.
„Paprasčiausiai kiekvienos platformos, kiekvieno vieneto atėjimas sustiprins mūsų gebėjimą sukariauti nuožmesnį galbūt, sudėtingesnį mūšį“, – teigė generolas.
Šiuo metu kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatytas apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. bendrjo vidaus produkto (BVP) finansavimas. Šiemet Lietuva kartu su metų eigoje pasiskolintomis lėšomis gynybai skyrė apie 3,2 proc. BVP.
Krašto apsaugos ministras teigė, kad papildomai pasiskolinus, biudžetas galėtų išaugti iki 3,5 proc. BVP., o kariuomenės vadas praėjusią savaitę kalbėjo, kad norint atstatyti dėl nepakankamo finansavimo prarastus pajėgumus, asignavimai gynybai turėtų siekti 4–5 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus7
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius123
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams18
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos10
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui20
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...