„Vertinant Seimo veiklą 1992–2024 m. laikotarpiu, paskutinių 3 kadencijų Seimo produktyvumas yra didžiausias – per posėdį priimami vidutiniškai daugiau kaip 7 teisės aktai, tad galima justi Seimo veiklos konstruktyvumo tendencijas“, – informuoja Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius.

Visgi rekordas buvo pasiektas 2016-2020 m. kadencijos Seime, kai per ketverius metus buvo priimta 3 440 teisės aktų.

Savo ruožtu lapkričio viduryje baigę darbą parlamentarai per 4 įstatymų leidybos metus rinkosi į 431 posėdį, priėmė 3 163 teisės aktus. Daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 62,48 proc., Seimo nariai – 32,29 proc.

Per 9 sesijas iš visų 4 333 registruotų teisės aktų projektų 69,35 proc. projektų buvo priimta, 6,65 proc. – atmesta, 0,69 proc. – atsiimta ir 23,31 proc. projektų nebaigta svarstyti.

Daugiausia priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė

Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atkreipia dėmesį į akivaizdžiai padidėjusį Vyriausybės pateiktų teisės aktų realizavimo efektyvumą.

Iš jos registruotų projektų per 4 kadencijos metus priimta 88,10 proc. dokumentų. Tuo tarpu ankstesnės kadencijos metu Vyriausybės iniciatyvos sulaukė gerokai mažesnio Seimo pritarimo – priimta 77,74 proc. jos teiktų projektų. Taigi, Vyriausybės veiklos rodiklis šiuo aspektu padidėjo daugiau nei 10 proc.

„Įstatymų leidybos procese akivaizdžiai dominuoja Vyriausybė,“– pastebima apžvalgoje.

Pasibaigusioje Seimo kadencijoje Prezidento inicijuoti įstatymai sudarė 2,27 proc. (priimti 54 įstatymai).

Originalūs įstatymai sudaro tik apie 3 proc.

Tyrimų skyriaus duomenimis, Seimas palyginti nedaug priima originalių ir naujos redakcijos įstatymų. Originalūs įstatymai sudaro tik apie 3 proc. visų priimtų įstatymų. Beje, tokie rodikliai nelabai skiriasi nuo 2016–2020 m. kadencijos, kai originalūs įstatymai sudarė apie 2,33 proc.

Seimo analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad 2016–2020 m. parlamentarai skubos ir ypatingos skubos tvarka priėmė 700 dokumentų (t. y. 20,35 proc.) Tuo tarpu kadenciją baigusiame Seime iki 484 (15,30 proc.) sumažėjo tokia tvarka priimtų dokumentų. Daugiausia skubių projektų inicijavo Vyriausybė.

ELTA primena, kad šių metų lapkričio 12 d. savo darbą užbaigė prieš ketverius metus į pirmąjį posėdį susirinkęs 2020-2024 metų kadencijos Seimas. Iš politinės arenos pasitraukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija.

Lapkričio 14-ąją darbą pradėjo naujos kadencijos Seimas.