„Kalbamės tarp valstybių narių sostinių, derinamos paskutinės detalės, yra interesų, pasiūlymų iš kiekvienos valstybės, kurių tikrai negalime viešai diskutuoti ir nedetalizuosime. Bet vakar kalbėdamas su NATO Karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu, buvau susitikęs, jis išreiškė aiškią nuomonę ir viltį, kad, ko gero, apie birželio vidurį mes turėsime tuos planus patvirtintus“, – telefonu ketvirtadienį BNS sakė Jungtinės Valstijose viešintis V. Rupšys.

NATO nauji regioniniai gynybos planai prieš kurį laiką parengti reaguojant į Rusijos grėsmes jos agresijos Ukrainoje akivaizdoje. Jie apima ir Baltijos šalis bei Lenkiją bei iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų – tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

Turime aiškiai tarpusavyje sutarti, kad būtų NATO narės vieningos.

Anot V. Rupšio, planuose kalbama „apie aiškią grėsmę – tai Rusijos grėsmę, ir grėsmę 360-čia laipsnių“, arba teroristines grėsmes.

„Reikia aiškiai suprasti, kad čia yra kolektyvinės gynybos planai ir jie turi būti sutarti dėl bendros žvalgybos, reakcijos į tas grėsmes, kurios sutartos, numatomi veiksmų variantai, sprendimai, valdymo-vadovavimo struktūros, pajėgų generavimas (...). Turime aiškiai tarpusavyje sutarti, kad būtų NATO narės vieningos ir, ypač žiūrint iš karinės perspektyvos – kad planai būtų įgyvendinami ir veikiantys, kad turėtumėme tam skirtus resursus“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Patvirtinus regioninius planus, numatomos tolesnės diskusijos rengiant taktinius planus, kuriuose bus pateikiama daugiau detalių. Juos tikimasi suderinti iki metų pabaigos.

„Ten bus daugiau prie geografijos „pririšta“, prie konkrečių vietovių, su kokiais vienetais, yra ne tik pajėgumų generavimas, bet ir perdislokavimas, taktiniai veiksmai, jeigu tokie būtų“, – tvirtino generolas leitenantas.

V. Rupšys pabrėžė, kad raginimus Aljanso narėms sutarti dėl naujų regioninių planų iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo liepą akcentuoja ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bei karinė-strateginė vadovybė.

Jis sako, kad kol kas dar vyksta „diskusijos ir derinimas“, kokiu lygmeniu jie būtų tvirtinami.

„Bet tai jau yra grynai politinis klausimas“, – pabrėžė kariuomenės vadas.

Išskirtinis dėmesys saugumui Vilniuje

Galutinai gynybos planus aukščiausiu lygmeniu ketinama patvirtinti per NATO viršūnių susitikimą, vyksiantį  Vilniuje liepos 11-12 dienomis. Toks renginys Lietuvoje organizuojamas pirmą kartą.

Kariuomenės vadas sako, kad šio renginio saugumui užtikrinti NATO sąjungininkai skirs ypatingą dėmesį ir konkrečias priemones – jau anksčiau Vokietijos gynybos ministerija patvirtino, jog dislokuos Lietuvoje ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“.

Pasak V. Rupšio, pagal NATO karinės vadovybės parengtą planą pajėgumai saugumui NATO viršūnių susitikime užtikrinti jau ruošiami, numatyti perdislokavimo grafikai, o didžiausią indėlį teiks Jungtinės Valstijos, Vokietija, taip pat Prancūzija.

„Tai yra saugumas visais lygiais: oro gynybos, fizinės apsaugos, apsaugos sausumoje ir jūroje – visi tie komponentai numatyti Jungtinės vadavietės plane“, – tvirtino V. Rupšys.

Anot jo, plane įtraukti ir naikintuvai, ir trijų lygių – trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio – oro gynybos sistemos.

„Ten yra ir Amerikos priemonės: orlaiviai, jūrų pajėgų komponento dalis. Bus labai didelis jūrų komponento dalyvavimas – orlaiviai, kurie bus dislokuoti ant vieno ir Jungtinių Amerikos Valstijų lėktuvnešio, žvalgybinės platformos. Jis bus „iš toliau“, tai neturi būti būtinai Lietuvoje. Bet virš Lietuvos ir virš regiono susisiekimo linijose bus NATO skėtis, jis veiks kompleksiškai“, – patikino jis.

Karo Ukrainoje pamokos

V. Rupšys Jungtinėse Valstijose susitiko su įvairiais aukštais JAV kariuomenės ir NATO pareigūnais, ketvirtadienį jis dalyvavo susitikime su vyriausiuoju NATO karinių pajėgų transformacijai vadu (angl. Supreme Allied Commander Transformation, SACT) generolu Philippe Lavigne (Filipu Lavinu).

Anot V. Rupšio, daugiausiai dėmesio pokalbyje skirta geopolitinei situacijai, karo Ukrainoje eigai, kaip jis gali vystytis toliau bei kaip į grėsmes turi reaguoti NATO ilgesnėje perspektyvoje, „kad galėtumėme įtakoti procesus, ne tik būti reaktyvūs, kad būtumėme tie, kurie diktuojame, o ne tik atsakome į tai, kas vyksta“. Taip pat aptartos Rusijos galimybės atkurti savo pajėgumus.

Kariuomenės vado teigimu, ypatingą dėmesį NATO turėtų skirti vystant karinio stebėjimo, skaitmeninių duomenų rinkimui ir apdorojimui skirtas sistemas.

„Didžiosios šalys turi tuos pajėgumus ir resursus, kad tuos pajėgumus išvystytų. Turime aiškiai sutarti, kaip mes, mažesnės šalys, galime naudotis tuo pajėgumu, visus juos integruoti, padaryti sąveikius“, – tvirtino V. Rupšys.

Vadas vizitą JAV pradėjo pirmadienį, kuomet buvo susprogdinta Kachovkos hidroelektrinės užtvanka. Kyjivas dėl sprogdinimo kaltina Rusijos pajėgas, Vakarų ekspertai įvardija, kad taip siekta užtvindyti Dnipro žemupį ir apsunkinti Ukrainos kontrpuolimą.

V. Rupšys sako, jog iš dabartinių Ukrainos veiksmų būtų per anksti sakyti, kad kontrpuolimas prasidėjęs visa apimtimi.

„Apibendrinant, yra faktas, kad Rusija taip pat bando nuspėti Ukrainos veiksmus. Ar jie sugebės tai padaryti, ar nesugebės – klausimas sudėtingas, todėl aš nenoriu spekuliuoti tuo klausimu“, – tvirtino jis.