„Rugpjūčio 22 dieną pakviesime jus visus į vieno iš kontrmobilumo priemonių parko, inžinerinių priemonių parko atidarymą Pabradėje, tokių parkų iš viso bus 27, jie steigtis pradės kas savaitę“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė L. Kasčiūnas.

„Mes iki metų galo turime užpildyti visus 27 kontrmobilumo priemonių parkus visomis pagrindinėmis keturiomis priemonėmis – „drakono dantys“, mums gerai žinoma stabdymo priemonė, „ežiai“ surenkami, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai“, – teigė jis.

Anot jo, priemonių parkai bus steigiami prie valstybės sienos.

„Su mintimi, kad kai žvalgyba uždega indikatorių, būtų galima prie tų arterijų visa tai perkelti“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Su mintimi, kad kai žvalgyba uždega indikatorių, būtų galima prie tų arterijų visa tai perkelti.

Anot jo, dvejose vietose bus įrengtos nuolatinės fortifikacijos.

„Kokios tos vietos, mes labai nedetalizuosime, kai kurios yra prie Kaliningrado, kai kurios yra prie Baltarusijos. Rugsėjo pradžioje dviejose vietose pradėsime nuolatinės fortifikacijos procesus“, – pasakojo L. Kasčiūnas.

„Tai bus brastų įtvirtinimų įrengimas, kad per seklumą priešas neįvažiuotų ir kai kurių tiltų fortifikavimas“, – pridūrė jis.

Dėl kontrmobilumo priemonių gegužės mėnesį ministerija paskelbė konkursą, birželį sudaryti kontraktai.

„Jau gamyba yra, nuotraukas turime tų visų priemonių, dabar klausimas, kaip jas greičiau gabenti į tuos kontrmobilumo priemonių parkus“, – pasakojo ministras.

Jo duomenimis, kontrmobilumo priemonėms įsigyti krašto apsaugos sistema dešimtmečiui matytų 600 mln. eurų poreikį.

„Nauda yra reali, priemonės sustabdo priešo technikos judėjimą. Ten, kur mes nenorime, kad judėtų arba norime nukreipti. Čia yra pagrindinė nauda, kai išstatyta priemonė neleidžia fiziškai prajudėti, ji sulaiko ir duoda mums galimybę ugnį sutelkti į priešo techniką, mažinti priešo pajėgumą nuo pat valstybinės sienos kirtimo“, – kalbėdamas apie kontrmobilumo priemones sakė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo operacijų valdybos viršininkas pulkininkas Darius Meilūnas.

Pasak jo, inžinerija, įskaitant kontrmobilumo priemones, kariuomenės darbotvarkėje buvo visada, tačiau be papildomo finansavimo kariuomenė negalėjo minėtų funkcijų įgyvendinti.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pranešė, kad ministerija artimiausiu metu koordinuos rezervinių kliūčių įrengimą valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose, specialių konstrukcijų įrengimą tiltuose galimam medžiagų pritvirtinimui.

„Rezervines kliūtis planuojama įrengti 15-oje identifikuotų kelių ir 11-oje prietilčių. Specialios inžinerinės konstrukcijos būtų įrengtos devyniuose identifikuotuose tiltuose, tai numatoma padaryti iki 2025 metų gruodžio 31 dienos“, – teigė viceministrė.

Anot jos, iki šių metų rugsėjo pabaigos Lietuvos kariuomenė turėtų pateikti ir galimus sprendinius.

Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija taip pat koordinuos medžių alėjų ir būtinųjų inžinerinių eismo saugumo priemonių įrengimą kariuomenės nustatytose kelių atkarpose.

„Planuojama riboti 80 metrų miško juostų kirtimus prie atrinktų kelių užtikrinant eismo saugumo reikalavimus“, – pasakojo A. Vaiciukevičiūtė.

Pasak viceministrės, šios priemonės bus įgyvendintos iki 2027 metų pabaigos.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai yra pasirašę laišką, kuriame ragina Europos Sąjungą įrengti gynybos liniją palei bloko rytinę sieną su Rusija ir Baltarusija, saugojantis nuo karinių ir hibridinių grėsmių, kurias kelia šios valstybės.