„Išties, Vokietija spaudžiama iš kelių pusių. Aišku, Vakarų partneriai tikisi Vokietijos lyderystės, nes tai yra saugumo dilema, susijusi su viso žemyno saugumu. Kita vertus, Vokietija turi pragmatinių interesų su Rusija. Manau, kad O. Scholzo pastarieji žingsniai, pastarųjų parų retorika rodo, kad išeiti iš tos būsenos, kai trūko Vokietijos lyderių pasisakymų apie esamą situaciją. Dabar aktyvumas gerokai didesnis, lygiai taip pat ir atsakomybė, kurią prisiima Vokietija, kalbant ir apie Vokietijos karius, kurie dislokuoti Lietuvoje ir kurių skaičius auga“, – sakė L. Kojala.

L. Kojala paaiškino, kad po O. Scholzo vizito Vokietijoje nereikėtų tikėtis, kad Vokietija pakeistų savo poziciją dėl ginklų.

„To tikimybė maža, bent jau kalbant apie letalinę ginkluotę. Vokietija tikrai toliau rems ir didins paramą finansine prasme Ukrainai tam, kad ji galėtų įgyvendinti reformas, taip pat pabrėš, kad karo lauko ligoninė ir kiti reikšmingi aspektai potencialių mūšių metu yra remiami Vokietijos. Bet ne ginkluote, kuri gali turėti letalinę žalą. Tikėtis, kad Berlynas pakeistų šią poziciją, daug galimybių neegzistuoja“, – teigė pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak L. Kojalos, dauguma Europos šalių tikisi, kad bendras veikimas, ekonominės sankcijos, atgrasymo Baltijos šalyse ir Lenkijoje stiprinimas, vieninga Vakarų pozicija strateginiame lygmenyje atgrasys Rusiją nuo karinės eskalacijos.

„Reikia pabrėžti, kad, nepaisant sutelktų dalinių, nepaisant saugumo situacijos, kuri yra įtempta, vis tik yra konstatuojama, kad V. Putinas dar nėra priėmęs sprendimo, ar vyks karinė eskalacija, ir kokio masto ji galėtų būti. Kitaip tariant, lūkestis, viltis, kad pavyks išvengti blogiausių scenarijų, vis dar egzistuoja. O. Scholzo vizitas tiek į Kijevą, tiek į Maskvą yra žingsniai ta pačia linkme“, – kalbėjo vyras.

Vis dėlto esą kyla klausimas, kodėl amerikiečiai kalba, jog invazija tarsi neišvengiama, minima, jog puolimas gali įvykti vasario 16 d.

Kiek Rusija gali laikyti sutelktus karius, kuriuos atsivežė į Ukrainos pasienį iš labai tolimų Rusijos kampelių?

„Matyt, tai yra taktinis pasirinkimas. Amerikiečiai nori labai aštriai ir labai garsiai kalbėti apie Rusijos keliamą grėsmę, galbūt bandydami atgrasyti Kremlių nuo veikimo, nes yra tarsi siunčiami signalai, kokie scenarijai gali būti pritaikyti, tarsi rodoma, kad Rusijos taktika yra atpažįstama, ir pasiruošimas jai yra natūraliai išaugęs. Tuo pačiu, be abejo, tokia laikysena turi tam tikrų kaštų. Pirmiausia, ekonominių Ukrainai, nes natūralu, kad spaudimas investuotojams trauktis iš šios šalies ar avialinijoms nevykdyti skrydžių tik didėja. Matyt, tokia yra amerikiečių laikysena, ir jei ji padės išvengti karinės eskalacijos, laikysime ją sėkminga“, – šnekėjo Rytų Europos studijų centro direktorius.

L. Kojala atskleidė, kiek realu, kad Joe Bidenas atvyktų į Ukrainą.

„Nežinau, ar realu tikėtis, kad J. Bidenas galėtų atvykti pačiu artimiausiu metu, nes paprastai tokie vizitai yra labai ilgai derinami, o šiandien amerikiečiai siunčia signalą savo šalies piliečiams palikti Ukrainą arba bent jau trauktis į Vakarinę jos dalį. Kad ten nuvyktų prezidentas, turbūt tikimybė neatrodo labai didelė. O Lietuva ir kitos šalys jau ne kartą yra pademonstravusios, kad nebijo geopolitinių įtampų. Prisiminkime Sakartvelą, kuomet Lietuvos ir kitų šalių vadovai vyko, kad išreikštų solidarumą. Turbūt tokia galimybė tebeegzistuoja. Bet greta to yra tikimasi, kad kitas diplomatinis takelis, t. y. tas, kuriame dalyvauja ir E. Macronas, ir O. Scholzas, ir kiti lyderiai, taip pat galės duoti rezultatą, tiesiogiai kalbėdamiesi su V. Putinu“, – tvirtino jis.

Scanpix nuotr.

Ukrainą esą bando palikti ir tenykščiai verslininkai.

„Tai rodo, kokia yra įtampa. Natūralu, kad jie turi interesų, kurie yra turbūt labai tiesiogiai susieti su šalies ekonomine situacija. Matant tiek ekonominės situacijos blogėjimą, tiek saugumo situaciją, kuri yra neapibrėžta, jie bando save papildomai apsaugoti. Apie tai ir kalba V. Zelenskis, sakydamas, kad neaštrinkime retorikos, nes tai gali turėti kaštų mums“, – tikino L. Kojala.

Pasak L. Kojalos, gali būti, kad Rusija jau praleido tą puolimo langą.

„Turbūt reikia laukti labai konkrečių rezultatų, turiu omeny, kad mažėtų Rusijos karių skaičius pasienyje, kad būtų aiškūs, matomi vaizdai apie tai, kad sutelktos pajėgos po truputėlį retėja. Tik tai būtų signalas, kad situacija keičiasi į gera. Reikia turėti omenyje, kad jau anksčiau mes esame matę sutelktus Rusijos karius, t. y. praėjusių metų pavasarį. Nors Vakaruose buvo pasidžiaugta, kad situacija nesieskalavo, tie kariai buvo atitraukti, Ukraina konstatavo, kad jų liko apie 70 tūkst. pasienyje. Kitaip tariant, reikia stebėti, ar tas spaudimas, kuris yra dabar, iš tikrųjų virs į situacijos stabilizavimąsi ir tie kariai tikrai atsitrauks, ar bus tik atitrauktas nedidelis kiekis, tarsi simboliškai parodant, kad kažkas keičiasi, bet faktiškai išlaikant didžiulį spaudimą Ukrainai“, – komentavo Rytų Europos studijų centro direktorius.

Anot pašnekovo, įtampos palaikymas Rusijai gali būti palankus.

„Ji gali tikėtis ir tam tikrų politinių nuolaidų, gali tikėtis, kad rinkų akcija nebūtinai bus žalinga Rusijai, bet pirmiausia pakenks Ukrainai, ką mes iš dalies ir matome. Tik yra kitas to klausimo dėmuo – kiek Rusija gali laikyti sutelktus karius, kuriuos atsivežė į Ukrainos pasienį iš labai tolimų Rusijos kampelių“, – teigė L. Kojala.