Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vadovai NATO perspėja apie grėsmę dėl įvykių Baltarusijoje

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir Latvijos prezidentas Egilsas Levitas laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą bei Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovus dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės.

Kaip pranešė Prezidentūra, laiške trijų šalių vadovai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas kenkia ne tik regiono, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumui. Laiške pažymima, kad Baltarusijos teritorija ir ištekliai Rusijos naudojami karui prieš Ukrainą ir liudija vis glaudesnę dviejų šalių karinę integraciją.

„Naujausia jos išraiška tapo taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje. Tokiu būdu eskaluojama padėtis karo Ukrainoje kontekste ir keliama tiesioginė grėsmė mūsų bendruomenės saugumui. Tai yra dar vienas šiurkštus NATO ir Rusijos santykių pagrindų akto pažeidimas, akivaizdžiai rodantis, kad šis dokumentas nebegalioja“, – rašoma Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos lyderių laiške.

Lenkijos prezidento A. Dudos teigimu, laiško parengimą sąlygojo iš esmės pakitusios saugumo sąlygos regione.

„Turiu omenyje ir V. Putino deklaracijas dėl atominio ginklo perkėlimo į Baltarusiją. Kaip žinia, Lenkijai, Lietuvai, Latvijai, kitoms NATO šalims tai yra išties pavojingas veiksnys. Kita priežastis – galimas „Wagner“ grupuotės persikėlimas į Baltarusiją, tai taip pat iš esmės keičia saugumo architektūrą regione“, – penktadienį per spaudos konferenciją Klaipėdoje sakė A. Duda.

Pasak jo, laiškas skirtas partneriams pasirengti diskusijai ta tema per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kitą savaitę.

G. Nausėda teigė, kad laiško idėja gimė jam su Lenkijos prezidentu viešint Kyjive.

„Manau, kad tai labai savalaikė iniciatyva, kuri atkreipia mūsų sąjungininkų dėmesį į tai, kas vyksta Rytuose, kas vyksta konkrečiai Baltarusijoje, kadangi šie procesai mums kelia nerimą“, – per bendrą spaudos konferenciją Klaipėdoje tvirtino Lietuvos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad į kaimynystėje vykstančius įvykius ir tų šalių lyderių retoriką reikia žiūrėti kompleksiškai.

„Vien „Wagner“ grupuotės atėjimas ar neatėjimas yra tik vienas iš veiksnių, bet mes stebime retoriką, mes stebime labai konkrečius veiksmus siekiant sukurti prielaidas taktinio branduolinio ginklo dislokavimui Baltarusijos teritorijoje, stebime tebesitęsiančias migracijos atakas arba vadinamąją instrumentalizuotą migraciją. Visa tai komplekse daro situaciją dar labiau pažeidžiamą, todėl turime į tai atitinkamai reaguoti svarstydami regioninio saugumo klausimus“, – sakė G. Nausėda.

Trijų šalių vadovai taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos samdinių grupės „Wagner“ ir jų lyderio Jevgenijaus Prigožino persikėlimas į Baltarusiją sukeltų grėsmę šios šalies politiniam stabilumui, taip pat grasintų potencialiu konvencinių ir branduolinių ginklų kontrolės praradimu.

Pasak Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentų, J. Prigožino samdinių grupės atvykimas į Baltarusiją po nesėkmingo maišto Rusijoje taip pat gali tapti paskata Baltarusijai atnaujinti pastangas sukelti naują masinės migracijos bangą ir humanitarinę krizę prie ES sienų.

„Šiandien, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, mums reikalingas solidarumas ir vienybė, kad galėtume pagal 360 laipsnių principą atremti visas grėsmes, įskaitant ir tas grėsmes, kurias atnešė naujausi įvykiai Baltarusijoje. Turime parodyti Rusijai, kad jas matome ir suprantame, ir kad esame pasirengę imtis visų įmanomų priemonių joms atremti“, – rašo trijų šalių vadovai.

Trijų šalių lyderiai, be kita ko, pažymi, kad Baltarusijos žmonėms reikalinga aiški NATO žinia, kad demokratinės, stabilios ir klestinčios Baltarusijos, kuri būtų nepriklausoma nuo Rusijos valios ir Kremliaus vidaus kovų, vizija svarbi Aljansui.

Jie siūlo branduolinio atgrasymo peržiūrą ir pritaikymą naujai realybei, konvencinių grėsmių, kylančių iš Baltarusijos, įtraukimą vykdant karinę Aljanso adaptaciją, taip pat išankstinį amunicijos ir ginkluotės dislokavimą rytiniame Aljanso flange.

Taipogi laiške siūlomas gynybos išlaidų didinimas, peržengiant 2 proc. BVP ir sąjungininkų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį paskelbė, kad jo šalis liepos 7–8 dienomis ketina pradėti dislokuoti Baltarusijoje taktinius branduolinius ginklus.

Lietuvos nerimas dėl padėties Baltarusijoje pastaruoju metu taip pat išaugo Kremliui paskelbus, jog į šią šalį po maišto atvyks samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas. Baltarusijoje taip pat leista įsikurti ir daliai „Wagner“ samdinių, tačiau neaišku, ar ir kada tai įvyks.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas J. Prigožinas tebėra Rusijoje.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeVadovaiNATOGrėsmėBaltarusijaLietuvaLatvijaLenkijaįvykiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių