- Leonardas Marcinkevičius, Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen praėjusią savaitę inicijuotos visų frakcijų diskusijos dėl Konstitucijos keitimo siekiant išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija savo pačių iniciatyva teikia Pagrindinio šalies įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų įteisinami tiesioginiai merų rinkimai.
LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tvirtina, kad tai yra socialdemokratų atlikti „namų darbai“, kurie galėtų būti pagrindas tolesnėms diskusijoms.
„Tai yra namų darbas. Mes ateiname jau paruošę, nes kai mes susirenkame 5-7 seniūnai, tai vis tiek mes turime turėti dokumentą, apie kurį galime kalbėti. Seimo pirmininkė žadėjo kažką paruošti, bet mes nelaukiame, kol kažkas paruoš, mes ateiname su savo paruoštu dokumentu, kuris gali būti tas dokumentas, dėl kurio mes galime kalbėtis“, – LSDP frakcijos surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Sysas.
Parlamentaro nuomone, didžiausia diskusija turėtų vykti dėl tiesiogiai renkamų merų įgaliojimų apibrėžimo.
„Aš manau, kad didžiausia diskusija bus dėl mero galios. Ar jis yra vykdomosios valdžios, ar įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas“, – teigė socialdemokratas, pažymėdamas, kad LSDP neva nesiekia lenktyniauti su kitomis frakcijomis, o tiesiog siekia konstruktyvumo.
„Mes tikrai nesiruošiame čia lenktyniauti, bet mes esame konstruktyvi opozicija ir ateiname ne pasėdėti, o atnešame konkrečius įstatymus“, – tikino A. Sysas.
Mes tikrai nesiruošiame čia lenktyniauti, bet mes esame konstruktyvi opozicija ir ateiname ne pasėdėti, o atnešame konkrečius įstatymus.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Tuo tarpu Seime, reaguojant į KT sprendimą, įvyko pirmasis Seimo frakcijų seniūnų susitikimas, kuriame pavyko rasti frakcijų sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad atitinkamos pataisos pateikimo tikisi jau šioje pavasario sesijoje. Ji taip pat optimistiškai vertina galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
Seimo pirmininkė: namų darbus darome visi
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, reaguodama į socialdemokratų teikiamas Konstitucijos pataisas, teigė, kad nors su šia iniciatyva detaliai ji dar nesusipažino, tačiau neabejoja, kad ruošiantis trečiadienį suplanuotam frakcijų seniūnų susitikimui namų darbus rengia visos politinės jėgos.
„Namų darbus, matyt, visi padarėme. Yra ir pas mane galimų Konstitucijos pataisų juodraštis“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Namų darbus, matyt, visi padarėme. Yra ir pas mane galimų Konstitucijos pataisų juodraštis.
Ji priminė, kad praėjusią savaitę visų Seimo frakcijų seniūnai sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo bei vienos bendros iniciatyvos, kuri prieš tai būtų suderinta su visomis frakcijomis.
„Mes praėjusią savaitę susirinkę su visais frakcijų seniūnais, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovais kalbėjome apie tai, kad svarbu derinti iniciatyvas ir išeiti su viena bendra (iniciatyva-ELTA), ir aš vis dar viliuosi, kad tai mums pavyks padaryti“, – teigė Seimo pirmininkė.
Seimo frakcijos svarsto, ar riboti merų kadencijas
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad su parlamento frakcijomis svarstoma, ar ateityje turėtų būti apribotos merų kadencijos. Pasak jos, po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, visos parlamentinės frakcijos sutinka, jog būtina ieškoti sprendimų, leisiančių ir toliau išlaikyti praktiką merus rinkti tiesiogiai. Tuo tarpu, ar bus atrastas sutarimas riboti merų kadencijas, aiškina politikė, kol kas yra sunku pasakyti. Jos teigimu, šiuo klausimu politinės partijos gali turėti skirtingas nuomones.
„Aš manyčiau, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo sektų, kad reikėtų svarstyti kadencijų apribojimą. Klausimas dabar yra, ar tai reikėtų reguliuoti teikiant Konstitucijos pataisą, ar galima tai palikti apspręsti įstatymo pakeitimu. Kaip tik dėl to mes rytoj padiskutuosim su frakcijos seniūnais“, – Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Aš manyčiau, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo sektų, kad reikėtų svarstyti kadencijų apribojimą.
„Dėl tiesioginių merų rinkimų visi vienareikšmiškai sako, kad mes turėtume keisti Konstituciją, ir palaiko tiesioginius merų rinkimus. Iš esmės dėl balsavimo būdo išsaugojimo sutarimas yra politinis. Dėl kadencijų – tai yra kita diskusija, ir šiandien aš dar nesu pasirengusi atsakyti į klausimą, ar visi vienodai mato“, – pridūrė liberalė.
Kiek galėtų būti siūloma įstatymu įtvirtinti merų kadencijų, teigė V. Čmilytė-Nielsen, kol kas anksti svarstyti.
„Tai šiek tiek ankstyvas klausimas. Nuomonės čia gali šiek tiek skirtis, bet, manau, kad galima rasti bendrą vardiklį“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Tuo tarpu Seime, reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą, įvyko pirmasis Seimo frakcijų seniūnų susitikimas, kuriame pavyko rasti frakcijų sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad atitinkamos pataisos pateikimo tikisi jau šioje pavasario sesijoje. Ji taip pat optimistiškai vertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
O. Scholzas: nėra problemos rasti vokiečių karių, kurie atvyktų į Lietuvoje dislokuojamą brigadą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad yra pakankamai vokiečių karių, norinčių vykti į nuolatinę šalies dislokuojamą brigadą Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda su V. Zelenskiu aptarė karinę paramą Ukrainai bei situaciją fronto linijoje
Pirmadienio popietę šalies vadovas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. ...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
Septynios partijos surinko reikalingą parašų skaičių dalyvauti EP rinkimuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikrinus į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojančių partijų rinkėjų parašus, septynios politinės jėgos įveikė 10 tūkst. parašų kartelę. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
G. Landsbergis įvertino Minsko kaltinimus Lietuvai: tai hibridinė veikla5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Baltarusijos režimo pareiškimus apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską vadina hibridiniu veikimu. Pasak jo, panašiai reikėtų ver...
-
I. Šimonytė su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, migracijos valdymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant instrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Apklausa: pasitikėjimas V. Blinkevičiūte augo, nepalankiausiai vertinamas politikas – G. Landsbergis9
Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį labiausiai išaugo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte. 7 procentiniais punktais ūgtelėjęs gyventojų pasiti...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
Baltijos šalys nedalyvaus V. Putino inauguracijoje: „rinkimai“ nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi15
Lietuvos atstovai neketina dalyvauti Rusijos lyderio Vladimiro Putino inauguracijoje į prezidentus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį patį sprendimą yra priėmusios ir kitos Baltijos šalys. ...