LSDP jau teikia Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų

Nepaisant Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen praėjusią savaitę inicijuotos visų frakcijų diskusijos dėl Konstitucijos keitimo siekiant išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija savo pačių iniciatyva teikia Pagrindinio šalies įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų įteisinami tiesioginiai merų rinkimai.

LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tvirtina, kad tai yra socialdemokratų atlikti „namų darbai“, kurie galėtų būti pagrindas tolesnėms diskusijoms.

„Tai yra namų darbas. Mes ateiname jau paruošę, nes kai mes susirenkame 5-7 seniūnai, tai vis tiek mes turime turėti dokumentą, apie kurį galime kalbėti. Seimo pirmininkė žadėjo kažką paruošti, bet mes nelaukiame, kol kažkas paruoš, mes ateiname su savo paruoštu dokumentu, kuris gali būti tas dokumentas, dėl kurio mes galime kalbėtis“, – LSDP frakcijos surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Sysas.

Parlamentaro nuomone, didžiausia diskusija turėtų vykti dėl tiesiogiai renkamų merų įgaliojimų apibrėžimo.

„Aš manau, kad didžiausia diskusija bus dėl mero galios. Ar jis yra vykdomosios valdžios, ar įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas“, – teigė socialdemokratas, pažymėdamas, kad LSDP neva nesiekia lenktyniauti su kitomis frakcijomis, o tiesiog siekia konstruktyvumo.

„Mes tikrai nesiruošiame čia lenktyniauti, bet mes esame konstruktyvi opozicija ir ateiname ne pasėdėti, o atnešame konkrečius įstatymus“, – tikino A. Sysas.

Mes tikrai nesiruošiame čia lenktyniauti, bet mes esame konstruktyvi opozicija ir ateiname ne pasėdėti, o atnešame konkrečius įstatymus.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Tuo tarpu Seime, reaguojant į KT sprendimą, įvyko pirmasis Seimo frakcijų seniūnų susitikimas, kuriame pavyko rasti frakcijų sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad atitinkamos pataisos pateikimo tikisi jau šioje pavasario sesijoje. Ji taip pat optimistiškai vertina galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Seimo pirmininkė: namų darbus darome visi

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, reaguodama į socialdemokratų teikiamas Konstitucijos pataisas, teigė, kad nors su šia iniciatyva detaliai ji dar nesusipažino, tačiau neabejoja, kad ruošiantis trečiadienį suplanuotam frakcijų seniūnų susitikimui namų darbus rengia visos politinės jėgos.

„Namų darbus, matyt, visi padarėme. Yra ir pas mane galimų Konstitucijos pataisų juodraštis“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Namų darbus, matyt, visi padarėme. Yra ir pas mane galimų Konstitucijos pataisų juodraštis.

Ji priminė, kad praėjusią savaitę visų Seimo frakcijų seniūnai sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo bei vienos bendros iniciatyvos, kuri prieš tai būtų suderinta su visomis frakcijomis.

„Mes praėjusią savaitę susirinkę su visais frakcijų seniūnais, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovais kalbėjome apie tai, kad svarbu derinti iniciatyvas ir išeiti su viena bendra (iniciatyva-ELTA), ir aš vis dar viliuosi, kad tai mums pavyks padaryti“, – teigė Seimo pirmininkė.

Seimo frakcijos svarsto, ar riboti merų kadencijas

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad su parlamento frakcijomis svarstoma, ar ateityje turėtų būti apribotos merų kadencijos. Pasak jos, po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, visos parlamentinės frakcijos sutinka, jog būtina ieškoti sprendimų, leisiančių ir toliau išlaikyti praktiką merus rinkti tiesiogiai. Tuo tarpu, ar bus atrastas sutarimas riboti merų kadencijas, aiškina politikė, kol kas yra sunku pasakyti. Jos teigimu, šiuo klausimu politinės partijos gali turėti skirtingas nuomones.

„Aš manyčiau, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo sektų, kad reikėtų svarstyti kadencijų apribojimą. Klausimas dabar yra, ar tai reikėtų reguliuoti teikiant Konstitucijos pataisą, ar galima tai palikti apspręsti įstatymo pakeitimu. Kaip tik dėl to mes rytoj padiskutuosim su frakcijos seniūnais“, – Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Aš manyčiau, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo sektų, kad reikėtų svarstyti kadencijų apribojimą.

„Dėl tiesioginių merų rinkimų visi vienareikšmiškai sako, kad mes turėtume keisti Konstituciją, ir palaiko tiesioginius merų rinkimus. Iš esmės dėl balsavimo būdo išsaugojimo sutarimas yra politinis. Dėl kadencijų – tai yra kita diskusija, ir šiandien aš dar nesu pasirengusi atsakyti į klausimą, ar visi vienodai mato“, – pridūrė liberalė.

Kiek galėtų būti siūloma įstatymu įtvirtinti merų kadencijų, teigė V. Čmilytė-Nielsen, kol kas anksti svarstyti.

„Tai šiek tiek ankstyvas klausimas. Nuomonės čia gali šiek tiek skirtis, bet, manau, kad galima rasti bendrą vardiklį“, – teigė ji.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Tuo tarpu Seime, reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą, įvyko pirmasis Seimo frakcijų seniūnų susitikimas, kuriame pavyko rasti frakcijų sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad atitinkamos pataisos pateikimo tikisi jau šioje pavasario sesijoje. Ji taip pat optimistiškai vertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimui Pydarui

Anonimui Pydarui portretas
Komunistai KGB nustatys kaip gyventi Lietuvoje
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių