M. Navickienė: svarbiausias darbas – Užimtumo tarnybos pertvarka (interviu)

Lietuvoje augant nedarbo lygiui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada pertvarkyti Užimtumo tarnybą.

„Mūsų darbotvarkėje pagrindinis klausimas šiandien yra Užimtumo tarnybos pertvarka“, – interviu BNS sakė ministrė.

M. Navickienė sako sieksianti, kad Užimtumo tarnyboje registruotųsi tik realias paskatas ieškoti darbo turintys žmonės, o modernizavus informacinių technologijų sistemą ir sukūrus „pažinčių portalą“ tarp darbuotojų ir darbdavių įstaiga galėtų sutelkti dėmesį į kompetencijų kėlimą.

Ministrė teigia, kad sprendžiant nedarbo problemas daugiausia dėmesio ketinama skirti jaunimui ir ikipensinio amžiaus žmonėms.

Kitos svarbios interviu temos:

* Pavasarį – siūlymai dėl smurto šeimose mažinimo ir tėčių įtraukimo į vaikų priežiūrą

* Vienišų žmonių pensijoms „rezervuota“ 15 mln. eurų

* Vaiko pinigai ateityje gali būti diferencijuojami pagal pajamas

* Neįgaliųjų reikalams ieškoma ketvirtojo viceministro

* „Belorus“ sanatorijos darbuotojai gali tapti nepagrįstų lūkesčių įkaitais

– Pandemija ir karantinas gerokai išaugino nedarbo lygį. Kokios Jūsų prognozės ir kokie planai nedarbo lygiui mažinti?

– Tai labai opi problema. Žinoma, išaugęs nedirbančių žmonių skaičius neatspindi realios situacijos, nes pasiūlyta 200 eurų išmoka paskatino registruotis Užimtumo tarnyboje, nesvarbu, ar žmogus turi realias paskatas ieškoti darbo – tai darė ir studentai, ir trečius metus vaikus auginančios mamos, ir žmonės, dirbantys šešėlinėje darbo rinkoje.

Mūsų darbotvarkėje pagrindinis klausimas šiandien yra Užimtumo tarnybos pertvarka. Dabar turime apie 11 tūkst. 400 laisvų darbo vietų ir didelį nedirbančių žmonių skaičių. Užimtumo tarnybos pagrindinė funkcija turėtų būti suvesti poreikį su paklausa, išspręsti logistikos problemas, jeigu tokios kyla.

Turime minčių modernizuoti IT sistemą, kad, pajuokaujant, ji galėtų būti kaip darbuotojų ir darbdavių pažinčių portalas, kur jie galėtų be didelių žmogiškų išteklių vieni kitus surasti, o Užimtumo tarnybos pagrindinė funkcija liktų kompetencijas pakelti iki tokio lygmens, kokio reikia darbdaviui, arba suteikti galimybę persikvalifikuotui, įgyti kitą profesiją.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti tie žmonės, kurie tikrai ieškosi darbo. Čia reikėtų grįžti prie visų problemų, kurios susijusios su registravimusi Užimtumo tarnyboje. Pavyzdžiui, žmonės kartais registruojasi tik dėl to, kad turėtų sveikatos draudimą. Nesu tikra, ar tai teisinga kryptis, apie tai turėsime diskutuoti su Sveikatos apsaugos ministerija.

– Kaip vyksta Užimtumo tarnybos pertvarkos procesas? Ar esate numačiusi terminus?

– Viceministras, Užimtumo tarnybos vadovė ir kiti mūsų žmonės dirba darbo grupėje, kuri įvertins, ar, pasikeitus darbo rinkos sąlygoms, visos priemonės, kurios naudojome iki šiol, buvo efektyvios. Turime apsibrėžę keletą svarbiausių grupių – tai jaunimo ir pagyvenusių žmonių, kurie yra arčiausiai pensijos, nedarbas, didelis dėmesys skiriamas realiam antros profesijos įgijimui. Vyksta diskusijos su Užimtumo tarnyba, kad galėtume jau šiemet tam tikras priemones perkalibruoti ir pritaikyti pasikeitusioms darbo sąlygoms.

Užimtumo tarnyba iki šiol užsiėmė gaisrų gesinimu, kovidinių priemonių paskirstymu, lėšų dėl prastovų,  savarankiškai dirbantiems, ir tiems, kurie neteko darbo, išmokų administravimu. Jų energija buvo nukreipta į šitą procesą, bet kartu turime grįžti ir prie ilgalaikių procesų, susijusių su užimtumo didinimu.

Turime apsibrėžę keletą svarbiausių grupių – tai jaunimo ir pagyvenusių žmonių, kurie yra arčiausiai pensijos, nedarbas.

– Užsiminėte apie valstybės paramos administravimą. Profsąjungos siūlo griežčiau kontroliuoti, kad paramą darbuotojams gaunančios įmonės neatleidinėtų žmonių. Ar matote griežtesnės kontrolės poreikį?

– Ir taip, ir ne. Matau poreikį kontroliuoti, kad valstybės parama būtų naudojama pagal teisės aktus, juo labiau kad vertybiškai tos priemonės buvo nukreiptos tam, kad žmonės liktų darbo vietose. Tai dideli mokesčių mokėtojų pinigai, susiję ir su valstybės skola. Bet lygiai taip pat suprantu, kad kuriant tokias priemones sudėtingoje situacijoje negalima numatyti visų piktnaudžiavimo galimybių.

Mano mama yra medikė, ir, kai mokėsi farmakologiją, sakė, kad visada vaistus pradėdavo mokytis nuo kontrindikacijų, koks jų šalutinis poveikis. Jai studijos sekėsi gerai, bet mes dabar turime spręsti problemą, o jeigu pasimato piktnaudžiavimai, tada juos pavienius kardyti. Tam yra Darbo inspekcija, viceministras dabar intensyviai dirba dėl pranešėjų apsaugos.

– Pasigirsta siūlymų bent krizės metu peržiūrėti nedarbo draudimo išmokų prieinamumą – ilginti mokėjimo trukmę, mažinti stažo reikalavimus. Ar svarstote galimybę peržiūrėti nedarbo draudimo išmokų gavimo sąlygas?

– Aš visas idėjas vertinu pozityviai, bet mes bandysime kompleksiškai peržiūrėti visas priemones – tiek socialinę paramą, tiek paslaugas, kad jos būtų kuo taiklesnės. Svarbu neperlenkti lazdos su išmokomis, kada gali duoti žmogui paslaugą ir galimybę dirbti.

Siekiame kompleksinio požiūrio, nes yra susijusių dalykų, kurie yra Švietimo ir Ekonomikos ministerijos srityse. Būčiau nelikusi greitai priimti sprendimo dėl vieno mažo dalyko, norėčiau tą laiką, kol rengiamas Vyriausybės programos priemonių planas, skirti kompleksinei analizei ir kiekvienos priemonės tikslingumui. Visus pasiūlymus registruojamės ir žiūrėsime, kaip jie įsikomponuos į bendrą paveikslą.

– Karantinas ne tik užaugino nedarbą, bet per jį išaugo smurtas šeimose. Paskelbta statistika, kad pernai trečdaliu išaugo nužudymų artimoje aplinkoje. Ankstesnė ministerijos vadovybė siūlė įteisinti apsaugos orderį, kad įtariamas smurtautojas būtų įpareigojamas palikti namus 15 dienų net nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Ar esate numatę priemonių šioje srityje?

– Taip. Pavasario sesijoje ministerija teiks smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, kuriame bus sprendžiami ir orderio, ir smurto lyties pagrindu klausimai.

Karantinas pamokė, kad žmonėms būnant vienoje erdvėje atsiranda naujų iššūkių, ypač kai prisideda ekonominės problemos. Norėčiau atkreipti dėmesį į premjerės suformuotą darbo grupę, kurioje dalyvauja nevyriausybininkai. Jie labai talkina šitoje situacijoje. Svarbu kalbėti apie vaikų dienos centrus. Čia buvo geras pradinis bendradarbiavimas su Švietimo ministerija, stengiantis pamatyti tuos vaikus, kurie neprisijungia prie pamokų, kad būtų galima papildomai pasidomėti tos šeimos situacija.

– Pakalbėkime apie kitus socialinės apsaugos klausimus. Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai ir mokesčių santykis su BVP tebėra vieni mažiausių ES. Vyriausybės programoje yra tam tikri tikslūs siekiami rodikliai, bet šių dviejų rodiklių nėra. Ar įmanomi realūs pokyčiai nepadidinus socialinės apsaugos finansavimo – kitaip perskirstant tą patį pyragą, bet jo iš esmės nedidinant? 

– Prioritetas turi būti didinti pyragą. Dabar dirbame ties tuo, kad būtų visų rūšių veiklų apmokestinimo tolygumas. Tai nėra paprasta, nes mokestinėje sistemoje turime labai daug veiklų ir išimčių. Turime atsakyti, ar tai teisinga. Galbūt kai kurių veiklų vykdytojams tai patogu, bet vėliau sumokėta mokesčių suma jiems garantuoja labai neužtikrintą senatvę. Dabar nenorėčiau išskirti nieko specifiškai, bet ir mūsų, ir Finansų ministerija intensyviai dirba, ką tą sistemą suvienodinti. tikiu, kad kai pamatysime bendrą vaizdą, matysime ir daugiau mokestinių pajamų į biudžetą, kurias bus galima perskirstyti, įskaitant ir jau šiemet planuojamą vienišų pensininkų pensiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tikrai reikia tvarkos Užimtumo tarnyboje

Tikrai reikia tvarkos Užimtumo tarnyboje  portretas
Tobulinti Užimtumo tarnybos darbą, nes nuėjus tik užregistruoja o reikėtų kad atsižvelgtų ir į žmogų nes ne visi gali ir moka ieškotis darbo per internetą, rašyti CV ar paraišką darbdaviui net ir jauni kurie moka su internetu negali, nemoka, nesupranta kaip prašyti, taip pat juk ant stulpų nekalba skelbimai, kad reikia darbuotojų.Tai todėl daug žmonių ir neranda darbo. Taip pat reikia paruoštį ką turi kalbėtį su dadbdaviu , kad jie patys suprastų kodel nori šio darbo ir ar jie tinkami į šias pareigas.

Darbas

Darbas  portretas
Darbų yra tik dirbt nieks nenori, o kam? pašalpų prikūrė, kam dirbt. Tegul durniai dirba. Naikinkit tas pašalpas.

Užkniso

Užkniso portretas
pertvarkos. Kai tik keičiasi valdžia, tuoj pertvarko. Jokio tęstinumo, Jokios strategijos plačiąja prasme. Priemones - taip, reikia keisti, tobulinti. Registravosi iš viso net nedirbę, dėl tos išmokos sugužėjo visi ignoravę darbą. Ir tokius šelpia tie, kurie dirba.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių