– Pone Gaidy, socialdemokratai per mėnesį neteko ketvirtadalio rinkėjų paramos. Kokie tai rinkėjai?

– Patys įvairiausi rinkėjai, nes šiuo metu socialdemokratų elektoratas nėra visiškai aiškus. Tačiau pagal įvairius simptomus tai, ką gavo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, galima manyti, yra labiau kaimiškos vietovės.

– Ar galima sakyti, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai auga socialdemokratų sąskaita?

V. Gaidys: Galima spėti, kad taip yra. Prieš pora mėnesių jau buvo tie simptomai, kai į klausimą „Už kurią kitą partiją galėtumėte balsuoti?“, socialdemokratų rinkėjai pateikė du variantus – Liberalų sąjūdį ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Tai viena pusė, matyt, numigravo į tą pusę, o kur kita pusė pasitrauks – matysim.

– Pone Matoni, valstiečiai, kuriuos į rinkimus ves Saulius Skvernelis, jį vadina savo kandidatu į ministrus pirmininkus ir žvelgiant į šių dienų tendencijas, gal tai nėra nerealu? Kaip manote?

– Daug kas yra įmanoma, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nerealu. Bet gal todėl, kad aš linkęs truputį santūriau žiūrėti į tuos šokinėjimus. Mano kolega Vytautas Bruveris paleido fantastišką žodį apie tefloninį  premjerą, tefloninę partiją ir tefloninius jų reitingus. Anksčiau ar vėliau visas teflonas atsilupa. Tendencijos, prasidėjusios nuo mažo socialdemokratų smukimo, jos niekur negali dingti. Aš manau, kad tiek visuomenės nuomonė yra inertiška, tiek pats tyrimo procesas yra inertiškas. Kai žmonės pasigesdavo reitingų kritimo, galvodami, kad štai – skandalas po skandalo, o reitingai nekrenta. Aš sakiau, kad turi praeiti tam tikras laikas, turi įsivažiuoti procesas. Nesu įsitikinęs, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kaip spurtavusi vos ne iš nulinės vietos, dabar tęs pergalingą žygį iki antro numerio, ar geriausiu atveju iki trečio. Bet aš nemanau, kad taip bus. Manau, kad jie veikiausiai susirankioja dalį socialdemokratų rinkėjų, dalį „Tvarkos ir teisingumo“, dalį „Darbo partijos“ rinkėjų. Manau, kad jie susirenka simpatijas tų rinkėjų, kurie tradiciškai ieškodavo naujųjų gelbėtojų. Dėkui Dievui, kad šitie gelbėtojai, kurie panašu, kad užims tų gelbėtojų poziciją, nėra tokios drastiškos figūros, kaip tarkime buvo „Drąsos kelio“ partija. Bet mes žinome, kad nei „Drąsos kelias“, nei kiti naujieji, keistai atsiradę ir greit išnykę, gelbėtojai vis dėl to numeriu vienas nepasidarydavo. Nemanau, kad ir dabar tas gresia.

– Pone Katkau, Valstiečių  ir žaliųjų sąjunga, kurie ilgą laikotarpį augo nuosekliai ir dabar suspurtavo su Sauliaus Skvernelio atėjimu, ar jie neturi savyje potencijos tapti numeriu vienas?

– Potencijos yra. Bet jie nesuspurtavo nuo nulio, tai nėra visiškai nauja partija. Viena vertus, tai yra labai teigiamas dalykas, kita vertus – turi ir tam tikrų bėdų. Pirmiausia, tai valstiečiai nuosekliai augo per pastaruosius ketverius metus. Jau per savivaldybių rinkimus buvo kalbama, kad jie gali mesti labai rimtą iššūkį socialdemokratams kaimiškose vietovėse. Nors ir ne visur pavyko, bet tas valstiečių nuoseklus lipimas reitingų laiptais tikrai nebuvo naujas. Kitas dalykas, tai judėjimas rinkiminiais metais yra žymiai svarbesnis nei judėjimas nerinkiminiais metais. Paprastai yra tendencija, kad kas juda balandžio-birželio mėnesiais, tas paskui dvigubai atsispindi per galutinius rinkimus. Vienintelis dalykas, kuris gali sustabdyti valstiečius, tai yra partijos pavadinimas. Valstiečių sąjunga suteikia tam tikras lubas, nepaisant visos S. Skvernelio charizmos, teigiamo, padoraus žmogaus vertinimo, dalis žmonių nebalsuos vien tik dėl to, kad tai yra valstiečiai. Kitas dalykas, dabar vyksta toks „vetting‘o“ procesas – žmonės dabar aiškinasi, iš kur R. Karbauskis užsidirbo pinigų, ką jis galvojo prieš  metų, ar jis rems tą ir aną. Tai tas procesas turi tendenciją išgryninti patį rinkėją, nes dalis gali atsidalyti. Tikėtis, kad jie bus pirma partija, tai vargu, bet jų reitingas dar turėtų augti ir galutinis pasirodymas, jei neatsitiks kažkokių ypatingų pasekmių, gali būti kažkoks panašus, kaip buvo „Drąsos kelio“ reitingas. O net ir gali priartėti prie Arūno Valinsko partijos rezultato. Vis dėl to aš manau, kad socialdemokratai ir liberalai lieka favoritais laimėti tiek pirmą, tiek antrą poziciją. Kol kas aš nematau kitų ženklų. Liberalai labai nuosekliai vykdo slaptą, šešėlinę, rimtą ir nuoseklią kampaniją. Tai, kad jie moka daryti kampanijas rodo Vilniaus miesto mero rinkimai. Savo ruožtu socialdemokratai turi labai galingą administracinį resursą ir premjero reitingas, kad ir šiek tiek pakritęs, jis vis dar išlieka pakankamai stiprus. Valstiečiai dar turi daug neatsakytų klausimų. Pirmas klausimas – kokios jų lubos. Antras – ar šitą staigų pakilimą atlaikys S. Skvernelio ir R. Karbauskio reitingai.

– Pone Gaidy, labai svarbu suvokti tą reitingų dinamiką. Ar valstiečių reitingo augimas yra tam tikra tendencija, didelio žygio pradžia ar tai jau yra lubos? Kaip manote?

– Prieš dvejus metus jie perėjo 5 proc. barjerą ir mikroskopiškai kiekvieną mėnesį vis priaugdavo. Prieš  metus tas augimas paspartėjo ir šių metų pradžioje jau turi 10 proc. nuo atėjusių balsuoti. Faktiškai jie susilygino su kitomis partijomis, bet dėl kažkokių priežasčių tas nebuvo pastebėta nei žiniasklaidos, nei analitikų. Šitas reiškinys tikrai įdomus ir vertas dėmesio.

– Socialdemokratų kritimas labai ženklus. Jie išbarstė ketvirtadalį rinkėjų. Esant tokiai tendencijai iš jų gali beveik nieko nelikti. Pone Matoni, kaip jūs matote jų galimybes?

– Kaip sakoma, laikas gydo viską ir padeda užmiršti tiek gerus, tiek blogus dalykus. Vis dėl to, žmonės blogus dalykus ilgiau atsimena, o gerus pradeda atsiminti, kaip savaime suprantamą dalyką. Socialdemokratai užsiliūliavo galvodami, kad tas stabilumas, kurį jie teigė, kurį visuomenė priėmė ir vertino, uždegė jiems žalią šviesą laimėti kituose rinkimuose. Andriaus Kubiliaus administraciją žmonės vis dar atsimena, kaip tą varžtų užsukimo, taupymo administraciją ir protu suvokdami, kad tai turbūt buvo būtina tame laikotarpyje, emociškai neatleidžia tos nežinios, nerimo, įsitempimo laiko. Tuo metu socialdemokratų socialinę gerovę ir ramybę pradėjo laikyti savaime suprantamu dalyku ir tai tapo jau nelabai įdomu. Tai ką socialdemokratai šioje situacijoje galėtų daryti, jie tą ir daro. Viena pusė kaltina sociologus, neva tai neteisingi tyrimai, nekreipkite dėmesio. Galima kaltinti žiniasklaidos sąmokslą, esą dominuoja dešiniųjų apžvalgininkai socialiniuose tinkluose „užtrolinę“ kai kurias spalvingesnes socialdemokratų partijos figūras. Tačiau galima paklausyti ir blaivių balsų pačioje partijoje. Pvz. Gedimino Kirkilo ar Lino Linkevičiaus ir atkreipti dėmesį į tai, ką jie sako: „Gal nesipykime su žiniasklaida, nejuokinkime žmonių“. Gal jie galėtų šiek tiek vietos kitaip rikiuoti savo rinkimų sąrašą, odiozinėms asmenybėms, gal nereikia taip aukštai duoti 18 vietos, o bene geriausiai šioje Vyriausybėje dirbančiam ministrui 34. Bet manau bus leitmotyvas toks, kad mes kalbame teisingus dalykus tiek apie baimę, tiek apie laimę, bet mus neteisingai iššifruoja, komunikuoja, mus bando interpretuoti. Įtariu, kad tos jų apkasinės nuotaikos ieškant priešų išorėje ims dominuoti ir nesikeis. Manau, kad tas sustabarėjęs branduolys, kuris padiktavo dabartinę jų politinę komunikaciją ir dabartinės rikiuotės rinkimų sąrašuose, jis nespės pasikeisti, jo įtaka nesumažės.

– Pone Katkau, liberalai nustojo kilę. Ar jie jau pasiekė tą ribą? 10 proc. yra riba?

– Pirmas dalykas, tokiu laiku liberalai reitinguose turėjo kilti. Tačiau prisiminkime, kad dalis liberalų rinkėjų yra tie įsitikinę liberalai. Dalį rinkėjų jie prisiaugino iš jaunimo, kuriam labai nepatinka tai, kas yra vyriausybėje, jie nemato atpažįstamų veidų, jie juokiasi iš tų odiozinių asmenybių. Bet tai reitinguose neypatingai atsispindi tol, kol nepriartėja rinkimų laikotarpis. Tai aš tikrai manau, kad šitie rinkimai liberalams turėtų būti labai palankūs. Jie labai nuosekliai dirbo ties savo rinkėju ir apskritai ta sustabarėjimo atmosfera vieniems yra stabilumas – dalis rinkėjų socialdemokratus vertina už tai, kitai daliai rinkėjų šitos vyriausybės veiksmai kėlė juoką, pasipiktinimą ir aš manau, kad tos rinkėjų dalies entuziazmas artėjant rinkimams tik didės. Tai, kas liečia liberalus, manau, kad tie reitingai yra kiek netikslūs, nes paprastai liberalai geros rinkimų kampanijos dėka sugebėjo labai stipriai paneigti reitingus ir surinkti gerokai daugiau balsų negu turėjo.