- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė/ELTA, Milena Andrukaitytė/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nesutinka su Prezidentūros kritika, esą Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo tvarkos gali apriboti šalies vadovo galias.
„Man atrodo, kaip tik jas (prezidento galias – ELTA) tik įtvirtina“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.
Ministras teigia sprendimą, ar palaikyti šias Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, priimsiąs, kai bus pateiktas teisės akto galutinis projektas. Visgi pačią iniciatyvą keisti šiuo metu galiojančią ambasadorių skyrimo tvarką G. Landsbergis vertina teigiamai.
„Reikia susipažinti, koks bus galutinis. Nes kai yra registracija, tik tada prasideda visas procesas. Teikiamos įvairios yra pataisos ir, galų gale, tas dokumentas gali stipriai skirtis nuo pradinės versijos. Kad tai yra teisinga kryptis, tai nuo pat pradžių palaikiau“, – sakė jis.
G. Landsbergis taip pat pažymi „artimiausiu metu“ ketinantis susitikti su prezidentu ir aptarti 2024 m. planuojamus ambasadorių paskyrimus.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sukritikavo Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Pasak jos, Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo tvarkos gali apriboti prezidento galias.
Praėjusį penktadienį grupė Seimo narių registravo jau kurį laiką Seime ruoštas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo tvarką.
Esminis siūlymas – numatyti terminą, per kurį institucijos turėtų paskirti naują diplomatinį atstovą. Siūloma, kad naujas ambasadorius turėtų būti paskirtas likus ne mažiau kaip pusmečiui iki šiuo metu pareigas einančiojo atstovo darbo pabaigos.
Taip pat siūloma detalizuoti kandidatų atrankos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) eigą – įstatymu įtvirtinti praktiką, kai atranka į kitais metais atsilaisvinančias diplomatines pozicijas organizuojama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Įstatymo projekte pažymima, kad tokia geroji praktika jau yra besiformuojanti URM ir leidžia atrankas vykdyti sklandžiai ir efektyviai.
Įstatymo projekte išdėstyti ir kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai į diplomatines atstovybes. Esami ir buvę diplomatai – turi turėti ne mažesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, bent 15 metų patirtį diplomatinėje tarnyboje, ne mažesnę nei 4 metų patirtį vadovaujant atstovybei.
Be to, numatomi pokyčiai, susiję ir su kandidatūrų svarstymu – siūloma nustatyti, kad Prezidentūra, nesutikusi skirti Vyriausybės pateikto diplomato ambasadoriumi, turėtų motyvuoti savo sprendimą ir pateikti jį Ministrų kabinetui per 10 darbo dienų.
Seimui pritarus, įstatyminiai pokyčiai įsigaliotų jau nuo šių metų liepos mėnesio.
ELTA primena, kad poreikis tobulinti Diplomatinės tarnybos įstatymą atsirado po to, kai įsiplieskė keletą mėnesių besitęsiantys ginčai tarp URM ir Prezidentūros. Institucijos susivaidijo dėl to, kas yra kaltas, jog strateginės partnerės Lenkijos sostinėje Lietuva neturi ambasadoriaus.
Kilus konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje, įstrigo daugiau kaip dešimtis šiais metais planuojamų diplomatų rotacijų.
Šiuo klausimu prezidentas G. Nausėda bei užsienio reikalų ministras G. Landsbergis turėjo du susitikimus, tačiau sprendimų kol kas nėra.
G. Landsbergis apie A. Skaisgirytės versiją dėl trąšų: tai nėra tikslus vertinimas
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad prezidento G. Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės versija dėl bandymo į sankcijų Baltarusijai paketą įtraukti Astravo atominę elektrinę, mainais atsisakant trąšų, „nėra tikslus situacijos vertinimas“.
„Tiek, kiek esu supažindintas su situacija, tai nėra tikslus situacijos vertinimas, toks, koks buvo nuskambėjęs tyrimą atliekančioje komisijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Pirmadienį liudydama Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai Seimo komisija A. Skaisgirytė teigė, kad Europos Sąjungai (ES) derantis dėl sankcijų Lietuva tikrino galimybę į paketą įtraukti Astravą, atsisakant sankcijų trąšoms, bet šios idėjos nepavykus įgyvendinti jos atsisakyta.
Atsakydama į klausimus dėl Prezidentūros pozicijos sankcijų baltarusiškoms trąšoms A. Skaisgirytė teigė, jog ES šalių nuomonės derybų pradžioje ekspertiniame lygmenyje išsiskyrė – kelios šalys pasisakė prieš sankcijas trąšoms, o viena buvo kategoriškai prieš sankcijas branduolinei energetikai.
A. Skaisgirytė pasakojo, jog tuomet sumanyta prieš sankcijas Astravui pasisakančiai šaliai pasiūlyti, kad Lietuva atsisakytų reikalavimo dėl sankcijų trąšoms, jei ši šalis pakeistų poziciją dėl Astravo branduolinei jėgainei, bet minties atsisakyta paaiškėjus, kad minėta šalis savo griežtos nuostatos dėl Astravo nekeis.
A. Skaisgirytė taip pat teigė, kad Prezidentūros ir URM nesutarimai dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms yra sureikšminami, o išties pozicijos išsiskyrė ne esminiais klausimais, bet dėl taktikos.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai anksčiau komisijai liudijo, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.
Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metu Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.
Prezidentūros atstovai taip pat išsakė poziciją, kad prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai.
Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms.
Naujienų portalas „Delfi“ citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, viename iš jų buvo plačiausiai nuskambėjusi frazė „norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.
Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nesutiko, kad partijoms būtų uždrausta dotacijos lėšomis apmokėti baudas
Seimas atmetė įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma uždrausti politinėms partijoms valstybės biudžeto lėšomis sumokėti joms skirtas baudas. ...
-
V. Rupšys Briuselyje aptarė paramą Ukrainai, gynybos stiprinimą2
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys dvi dienas trukusiuose karinių komitetų susitikimuose Briuselyje aptarė paramą Ukrainai, gynybos stiprinimą. ...
-
Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl galimo D. Šakalienės interesų konflikto1
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijai prašant įvertinti, ar nuslėpdama vyro darbovietę socialdemokratė Dovilė Šakalienė nesupainiojo interesų, Seimo etikos sargai nusprendė pradėti tyrimą. ...
-
Po nesėkmingo referendumo – naujas siūlymas dėl pilietybės išsaugojimo4
Nepavykus pilietybės referendumui, valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys 74 parlamentarai siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę. ...
-
Panevėžio mero R. M. Račkausko byloje baigta apklausa, bus skelbiami mirusio M. Vaupšo parodymai1
Panevėžio miesto mero Ryčio Mykolo Račkausko ir jo buvusios patarėjos Gintarės Maskoliūnienės baudžiamojoje byloje Apeliacinis teismas ketvirtadienį baigė viešųjų pirkimų specialistės apklausą. ...
-
Po išpuolio prieš Slovakijos premjerą – G. Nausėdos dvejonės dėl apsaugos2
Po pasikėsinimo į Slovakijos premjerą Robertą Fico (Robertą Ficą), Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kvestionuoja Lietuvos premjerės, Seimo vadovės sprendimus atsisakyti apsaugos. ...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
VRK paliko galioti sprendimą neregistruoti D. Štraupaitės kandidate į EP1
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį paliko galioti sprendimą neregistruoti buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės kandidate į Europos Parlamentą (EP). ...
-
Prokuroras: nė vieno iš nuteistųjų „MG Baltic“ byloje žmogaus teisės nebuvo pažeistos
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) ketvirtadienį toliau nagrinėjant „MG Grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos bylą, prokuroras nuteistųjų skundus vadina nepagrįstais, taip pat pabrėžia, kad nė vieno i...
-
Rusija paskelbė kai kurių šalių pareigūnų paiešką, tarp jų – ir Lietuvos miestų merai bei vicemerai5
Rusija paskelbė buvusio Estijos policijos vadovo Elmaro Vaherio, buvusio Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, taip pat kelių Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pareigūnų paiešką, kadangi jiems iškeltos baudžiamosios bylos dėl pam...