- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teismų rūmų pertvarka leis ne tik ekonomiškiau jiems dirbti, bet ir užtikrinti teisingumo kokybę, sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Esu tikra, kad tai yra ne vien ekonomiškumas, tai yra tai, kaip mes galime užtikrinti teisingumo kokybę, kad net gyvendamas regione tu gauni tokios pačios kokybės teisingumą kaip ir didmiestyje“, – antradienį Seime teigė ji.
Ministrė parlamentarams pateikė projektus dėl apylinkių teismų pertvarkos. Už juos po pateikimo balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė 23. Toliau pertvarką nagrinės Seimo komitetai.
Siūloma, kad vietoj šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Po teisinio rūmų apjungimo gyventojams iš 49 apylinkių teismų pastatų toliau atviri būtų 44 teismų pastatai, tik jau teisiškai priklausantys kitiems rūmams.
„Kalbame išimtinai apie penkių pastatų uždarymą, tai yra Lazdijai, Pakruojis, Pasvalys, Skuodas, Akmenė. Šiai dienai šiuose pastatuose yra tokia situacija, kad turime po vieną–po du teisėjus“, – sakė E. Dobrowolska.
„Pavyzdžiui, Lazdijuose turime vieną teisėją ir 2 tūkst. kvadratų bei aptarnaujantį žymiai didesnį personalą. Užtikrinti darbo krūvio, žinoma, negalime“, – tvirtino ji.
Pavyzdžiui, Lazdijuose turime vieną teisėją ir 2 tūkst. kvadratų bei aptarnaujantį žymiai didesnį personalą.
Be to, ministrės teigimu, tokia situacija neleidžia teisėjams specializuotis, tas pats teisėjas priverstas nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias bylas, o žmonės žino, kas nagrinės jų bylą.
„Labai svarbu teisėjams užtikrinti specializaciją. Visų pirma, tai pagrindinis kriterijus, leidžiantis siekti karjeros, kitas kriterijus yra objektyvumo kriterijus, leidžiantis visuomenei užtikrinti, kad žmogus nežinos, pas kokį teisėją nukeliaus jo byla, o pats teisėjas galės kelti kvalifikaciją sudėtingose bylose“, – kalbėjo E. Dobrowolska.
Pasak jos, tose vietose, kur bus uždaryti teismų pastatai, sudarius sąlygas, teismai rengs išvažiuojamuosius posėdžius.
Ministrė teigė, kad ši pertvarka leis suvienodinti didžiųjų miestų ir regionų teismų darbo krūvius, kad rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bylas būtų galima paskirstyti per visą Lietuvą.
„Kitas atvejais pasikeičia teismingumas, pasikeičia teritorijos, bet patys pastatai lieka“, – pabrėžė ji.
Remiantis siūlomos reformos projektu, Plungės apylinkės teismas būtų panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.
Mažinant teismų rūmų skaičių, jungiamos veiklos teritorijos.
Teisingumo ministerijos teigimu, reforma būtų vykdoma vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų.
Apylinkių teismų tinklas optimizuojamas įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus ir jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.
Lietuvos teismų reforma vyksta ne pirmą kartą – pastarąjį kartą teismai optimizuoti 2018 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų17
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni3
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis13
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?10
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...
-
G. Nausėdą siekianti pakeisti I. Šimonytė žada nesivaikyti populizmo: žinau, ką galiu pasiūlyti28
Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių ...