Dėl moterų skaičiaus įmonių valdyme diskusijos vyksta nuolatos, šiandien Seime vėl svarstomos vyro ir moters lygių galimybių įstatymo pataisos. Jose turės nugulti direktyva, sakanti, kad jau po dvejų metų didelių įmonių valdymo ir priežiūros struktūrose turėtų būti daugiau nei trečdalis moterų. Dabar įmonių valdyboje moterys sudaro tik 22 proc. Ar įmanoma įgyvendinti tokį tikslą, net ir priėmus įstatymo pataisas, LNK žurnalistas klausė asociacijos „Lyderė“ vadovės Agnetos Skardžiuvienės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dveji metai – ar tikrai pakaks laiko? Galbūt čia reikia net dešimtmečių?

– Galbūt, nes jei mes pažvelgtume, kokia yra Europos situacija, tai šiandien moterų atstovavimas didžiausiose biržinėse valdybose yra tik 25 proc., o ES vidurkis – 33 proc. Valstybės narės, tokios kaip Prancūzija, Italija, jau užtikrina, kad daugiau kaip trečdalis moterų vadovautų didžiosiose biržinėse bendrovėse, jų valdymo ir priežiūros organuose. Tai jos pasiekė būtent kvotomis ir kvotos jau yra taikomos dešimtmečius. Progresas iš tiesų yra matomas po didesnio laiko tarpo. Reikėtų pabrėžti, kad pati direktyva nustos galioti tik 2038 m., bet valstybės narės pokytį turi pasiekti jau 2026 m.

– Jūs dabar paminėjote Pietų Europą. Atrodo, skandinavai visada yra pavyzdys būtent dėl lygiateisiškumo...

Mes jau matome sėkmingas tendencijas įmonių valdyme.

– Taip, jei kalbėtume apie Skandinaviją, tarp ES valstybių narių turime Švediją, kuri irgi yra pasiekusi gerą rodiklį. Tačiau kvotų taikymas irgi labai svarbus – ar yra taikomos kvotos, ar ne, ar jos yra baudžiamojo pobūdžio, ar ne. Ir reikėtų akcentuoti du esminius dalykus – kad kvotos nėra taikomos tik moteris. Formuluotė yra „nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys“. Vadinasi, jei turime struktūrą, valdybą, kurioje vyrauja moterys, tai pagal minėtą kvotų sistemą ne mažiau kaip 33 proc. turėtų užimti ir vyrai, t. y. nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys. Antras dalykas – kvotos egzistuoja tam, kad įtvirtintų normas ir taisykles, kurios keistų mūsų mentalitetą ir lemtų mūsų visuomenės praktikos pokyčius. Tai vis tik jų tikslas yra pakeisti įsisenėjusį galios dominavimą ir paskirstyti vaidmenis ir atsakomybes tarp lyčių, įtvirtinant lyčių pusiausvyrą mūsų valdymo organuose. Mes jau matome sėkmingas tendencijas įmonių valdyme.

– Tačiau kaip tai turės veikti ir ar neatsiras papildomų problemų? Pavyzdžiui, jei darbo skelbime nurodai žmogaus lytį, tikrai užkliūsi lygių galimybių kontrolieriams.

– Apskritai ši direktyva kalba, visų pirma, apie tai, kad visas atrankos procesas į įmonių valdymo ar priežiūros organus būtų nediskriminuojantis. Vadinasi, kad kiekvienas kandidatas turi būti atrenkamas vertinant būtent jo kvalifikaciją. Vertinimo ir atrankos etapas turi būti neutralus, objektyvus ir nedviprasmiškas. Vadinasi, su šia direktyva mes nesiekiame, kad moterys savaime būtų valdymo organuose, nepriklausomai nuo jų kompetencijos, priešingai – direktyva kalba apie tai, kad kandidatai turi būti atrenkami vadovaujantis kvalifikacijų lyginamuoju vertinimu ir tik tuo atveju, kas, mano asmenine nuomone, yra labiau hipotetinė situacija, kai abu kandidatai profesine, kvalifikacijos prasme ir savo turima patirtimi yra panašūs, t. y. tokie patys, tik tuomet pirmenybė būtų teikiama mažiau atstovaujamos lyties asmeniui.

– Ar nemanote, kad susidursime dar ir su kova su stereotipais, su kuriais kovoti yra sudėtingiausia? Tarkime, technologijų, gamybos, pramonės įmonės – dažnai kalbama, kad joms bendrai rasti specialistų, o juo labiau moterų į vieną ar kitą poziciją yra be galo sunku.

– Be jokios abejonės, aš, visų pirma, manau, kad mes mažinsime ne tik stereotipines nuostatas, bet, parodydami, kad yra kompetentingų ir kvalifikuotų moterų tose srityse, kurios yra mažiau dominuojamos moterų, mes paskatinsime jaunas moteris, studentes ar dar besimokančias rinktis tokias studijas, nes turėsime sėkmingų, gerų pavyzdžių, kad moterys gali ir šiandien vyrų dominuojamose srityse užimti tokias pareigas. Aišku, svarbu atkreipti dėmesį, kad kvalifikacija yra visa ko esmė.