Taip pat darbo grupės posėdyje nuspręsta nesvarstyti ir rinkimų kartelės mažinimo klausimo. Todėl grupė toliau dirbs ties Rinkimų kodekso rengimu, kurio tikslas yra į vieną konstitucinį įstatymą sutalpinti įvairių Lietuvoje vykstančių rinkimų reglamentavimą.

Siūlymą svarstyti vienmandačių atsisakymo idėją darbo grupės posėdyje aktyviausiai palaikė Laisvės frakcijai atstovaujantis Vytautas Mitalas. Jis kalbėjo, kad politologai ne kartą yra pabrėžę, jog šiuo metu Lietuvoje galiojanti mišri sistema išryškina tiek rinkimo pagal partijų sąrašus, tiek balsavimo vienmandatėse sukeliamus trūkumus.

„Lietuvos politinė sistema pasižymi dviem bruožais, kurie abudu yra ne iki galo geri: ir Seimas fragmentuotas, ir atstovavimas netobulas. Laisvės partija nusprendė, kad tas atstovavimas gali būti geresnis ir proporcinis sąrašas yra ta alternatyva, už kurią pasisakytumėme“, – darbo grupės posėdyje kalbėjo V. Mitalas.

Visgi Laisvės frakcijos narys teigė suprantąs, kad dabartiniame Seime nebūtų palaikymo tokiai idėjai, todėl jis darbo grupei tiesiog pasiūlė suformuoti poziciją dėl dabar galiojančios rinkimų sistemos trūkumų, kuria galėtų pasinaudoti ateityje į Seimą išrinkti politikai.

„Suprantu, kad politinės daugumos šitam pasiūlymui dabartiniame Seime tikriausiai nesurinksime. Tik aš galvoju, kad mums būtų svarbu kalbant apie rinkimų sistemų ateitį, grupės darbo pabaigoje priimti tam tikrą konstatuojamąją dalį, apie tai, kad dar darbo grupė įžvelgia tuos dalykus, jog viskas nėra iki galo tvarkoje su Lietuvos rinkimų sistemomis. Jeigu patys nenuspręsime, paliktumėme laišką, kapsulę ateities kartoms“, – siūlymą pateikė V. Mitalas.

Konservatoriai pasisakė už rinkimų sistemos stabilumą

Posėdyje taip pat dalyvavęs Tėvynės Sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis tvirtino, kad konservatoriai priėmė sprendimą palikti šiuo metu galiojančią rinkimų sistemą, kai dalis renkama daugiamandatėje apygardoje, dalis vienmandatėse, kadangi tokia sistema esą apsaugo nuo radikalesnių politinių jėgų įsitvirtinimo parlamente, o tarp rinkėjų susiformavęs įprotis užtikrina, kad sistema balsuojantiems žmonėms yra suprantama.

Lietuvos politinė sistema pasižymi dviem bruožais, kurie abudu yra ne iki galo geri: ir Seimas fragmentuotas, ir atstovavimas netobulas.

„Matome, kad dabartinė rinkimų sistema iš principo atlieka tam tikrą balansavimo efektą. Tikrai suprantame, kad vienmandatėse apygardose yra tam tikrų iššūkių, tačiau balansavimo elementas svarbus, nes užtikrina pusiausvyrą tarp tradicinių ir radikalesnių jėgų, ir tai matyti paanalizavus duomenis“, – teigė M. Prievelis.

Atsižvelgė, kad nėra politinės valios

Darbo grupei vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas atsižvelgė į tai, kad partijų pozicijos dėl Seimo rinkimų tvarkos išsiskyrė, todėl jis pasiūlė tiesiog suformuoti grupės rekomendaciją dėl problemų rinkimų sistemoje, tačiau vienmandačių atsisakymo idėjos toliau nebesvarstyti.

„Siūlau pabandyti eiti tokiu keliu: pabandyti priimti poziciją, kad Seimo rinkimų sistemos iš esmės nekoreguojame, kitaip tariant, neatsisakome mišrios Seimo rinkimų sistemos. Tačiau, kai darbo grupė neš savo darbo rezultatus, pabandytumėme suformuluoti tokį laišką ateities kartoms, išsakant, kur tos problemos yra“, – grupės poziciją suformavo A. Vyšniauskas.

Atsisakė ir kartelės mažinimo idėjos

Darbo grupėje dirbantiems parlamentarams taip pat nepavyko rasti sutarimo dėl Seimo rinkimuose taikomos minimalios kartelės, kuri reikalinga partijai siekiant patekti į Seimą, mažinimo. Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė Rita Tamašunienė siūlė vienu procentu sumažinti ir taikyti 4 proc. barjerą. Pasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos partijai priklausančios politikės, dėl šiuo metu taikomos ribos esą yra išmetama apie 20 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių balsų, nes jie pasirenka rinkimų kartelės nepasiekiančią partiją.

„Būtų mažiau prarastų balsų, jeigu taip iliustratyviai, tai mums pritrūko iki 5 proc. apie 2 tūkst. balsų, o tuo tarpu 46 tūkst. balsų skirstant mandatus buvo prarasti, neįskaityti“, – sakė R. Tamašunienė.

Visgi tokio siūlymo neparėmė nei konservatoriai, nei Laisvės partija ar liberalai, todėl A. Vyšniauskas, argumentuodamas tuo, kad buvo pasiūlyta nekeisti Seimo rinkimų tvarkos, darbo grupei rekomendavo nesvarstyti ir kartelės mažinimo klausimo.

Planuoja diskutuoti dėl rinkimų debatų organizavimo tvarkos

Seime suburta rinkimų sistemų peržiūros darbo grupė ketvirtadienį planuoja dar vieną posėdį, kuriame numatytame diskutuoti dėl Seimo ir savivaldos rinkimų metu organizuojamų debatų tvarkos.

„Ketvirtadienį turėsime pokalbį apie debatus, kaip reglamentuoti ir sutvarkyti debatų tvarką“ – Eltai darbo grupės planus pristatinėjo A. Vyšniauskas.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gegužės pradžioje pranešė siūlą nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.

Tačiau, nepaisant viešo paskelbimo apie sugrįžimą, po savaitės vykusiame posėdyje nė viena LVŽS atstovė nepasirodė. Kaip tuomet Eltai aiškino R. Baškienė, frakcija nebuvo Seimo valdybai pateikusi jokio oficialaus rašto, kuriuo informuotų apie sugrįžimą, todėl ji tuomet vykusiame posėdyje net negalėjo dalyvauti.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.