Parlamentaras pažymi, esą į jį kreipėsi sunerimę studentai, dalyvaujantys tarptautinių mainų su Europos aukštosiomis mokyklomis programose (ERASMUS+, NORDPLUS), kurie jau yra pasirašę sutartis ir planuoja keliones į užsienį, tačiau iki šiol nesulaukia jokių rekomendacijų dėl COVID-19 pandemijos.

Dėl to konservatorius antradienį kreipėsi į premjerą pavaduojantį energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių ir laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantį teisingumo ministrą Elviną Jankevičių.

Tačiau „Erasmus+“ programą ir kitas tarptautines bei nacionalines švietimo programas administruojančio Švietimo mainų paramos fondo Komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Baltraitytė su Seimo nario reiškiamais būgštavimais nėra linkusi sutikti.

„Nelabai sutinkame su tuo, kad nebuvo rekomendacijų. Mes su aukštosiomis mokyklomis ir institucijomis visada bendraujame. Kai gavome naujausią informaciją iš Europos Komisijos, surengėme seminarą. Kartu yra išsiųstos ir atmintinės, ir ištisai Erasmus puslapyje yra atnaujinama informacija, kaip elgtis. Tad nežinau, ką ponas Juozapaitis turėjo omenyje“, – Eltai teigė I. Baltraitytė.

Pasak jos, visa svarbiausią informaciją Švietimo mainų paramos fondas jau pateikė aukštosioms mokykloms. Savo ruožtu šios, pabrėžė I. Baltraitytė, studentams turi pranešti, kas jų laukia dalyvaujant mainų programose.

„Mes esame programą administruojantis fondas ir savo ruožtu bendraujame su Europos Komisija ir sąlygas universitetams nuolat susakome. Savo ruožtu universitetai turi pasakyti tai, kas laukia studentų. Galiu užtikrinti, kad aukštosios mokyklos tikrai turi informaciją ir tikrai turi galimybę konsultuotis“, – teigė ji.

Švietimo mainų paramos fondo Komunikacijos skyriaus vadovė pabrėžė, kad Švietimo mainų paramos fondas, kaip „Erasmus+“ programą ir kitas tarptautines bei nacionalines švietimo programas administruojanti institucija, dar liepos pradžioje vykusio seminaro metu informavo Lietuvos aukštąsias mokyklas, kaip elgtis organizuojant studentų veiklą mobilumo laikotarpiu, kai situacija nėra stabili dėl COVID-19. 

„Mes viską esame viską išaiškinę ir pasakę, kad veiklos gali būti mišrios, kad gali būti nuotolinės.  Universitetai turi numatyti ir būti pasiruošę tęsti veiklą nuotoliniu būdu. Universitetai turi priimti sprendimą, atsižvelgiant į bendras valstybines rekomendacijas tiek tos šalies, į kurią siunčia studentą, tiek mūsų šalies. Galiausiai priimti sprendimą, ar visa veikla vykdoma nuotoliniu būdu, ar tiesiogiai. Galbūt priimti sprendimą, kad jis važiuoja 2–3 mėnesiams, bet po to grįžta ir pratęsia veiklą nuotoliniu būdu“, – teigė ji, akcentuodama, kad, kilus ekstremaliai situacijai, nėra reikalavimo išbūti pagal mainų programą pasirinktoje šalyje visą suplanuotą laikotarpį.

„Minimalus reikalavimas – 2–3 mėnesiai (priklauso nuo mobilumo tipo: dalinės studijos, praktika, dėstytojų mainai). Tolimesnės veiklos gali vykti nuotoliniu būdu. Kitaip tariant, vykdomas mišrus mobilumas. Jei prasideda pandemija ir įvedamas karantinas, veiklos gali būti organizuojamos nuotoliniu būdu“, – aiškino ji.

Kartu I. Baltraitytė pažymėjo, kad yra numatyti ir finansiniai saugikliai, jei dėl, pavyzdžiui, COVID-19 sukeltų padarinių studentas ar dėstytojas nebegali grįžti į namus.

„Jei taip atsitinka, kad studentas nebegali grįžti, yra leidžiama naudoti mobilumo organizavimo lėšas, kad būtų padengtos išvykusio studento patirtos išlaidos. Europos Komisija tą leido daryti“, – apibendrino  Švietimo mainų paramos fondo atstovė.