Apie 250 Nyderlandų karių tarnauja Lietuvoje dislokuotame sąjungininkų vienete, jam vadovauja Vokietija.

Tapo regiono gynybos dalimi

„Prezidentės teigimu, ES ir NATO rytiniame pasienyje tvyrant geopolitinei įtampai, Rusijai rengiantis plataus masto ir prieš Vakarus nukreiptoms puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, NATO batalionai yra neatsiejama regiono gynybos dalis ir geriausia atgrasymo priemonė“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.

Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti šiemet. Aljansas teigia taip reaguojantis į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Pasak D.Grybauskaitės, sąjungininkų sprendimas dislokuoti karius regione „demonstruoja tvirtą NATO vienybę, ryžtą ir pasirengimą atremti bet kokią grėsmę Aljanso teritorijai bei žmonėms“.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad per pusmetį NATO batalionas ne tik tapo integralia krašto gynybos dalimi, bet ir dėl savo aktyvios socialinės bei labdaringos veiklos yra matomas Lietuvos visuomenėje.

Olandų kariai įsitraukė į socialinę kampaniją „Už saugią Lietuvą“, vaikų globos namų auklėtiniams dovanoja vasaros laisvalaikį, padeda ugdyti jų socialinius įgūdžius, patriotiškumą.

Šalies vadovės teigimu, tai puikus NATO solidarumo ir partnerystės pavyzdys.

D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad antras didžiausias investuotojas Lietuvoje Nyderlandai yra ir vienas pagrindinių Lietuvos saugumo partnerių.

Prezidentė Nyderlandų premjerui pristatė Lietuvos gynybos stiprinimą: didinamą gynybos finansavimą, kariuomenės modernizavimą ir atkurtą šauktinių tarnybą.

Per susitikimą taip pat kalbėta apie dvišalius santykius, aktualius Europos Sąjungoje klausimus, Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių bendradarbiavimą.

Vėliau penktadienį Lietuvos prezidentė ir Nyderlandų premjeras rengia spaudos konferenciją.

Nemato teigiamų ženklų

Lietuvoje viešintis Nyderlandų premjeras M. Rutte (Markas Riutė) pareiškė nematantis ženklų, kad saugumo situacija regione gerėtų.

Būtent todėl NATO turi toliau vykdyti įsipareigojimus rytinėms Aljanso narėms, besibaiminančioms Rusijos veiksmų Ukrainoje, kalbėjo ministras pirmininkas, penktadienį Rukloje susitikęs su Lietuvos prezidente D.Grybauskaite.

„Manau, kad tai, ką mes čia darome, turi ypatingą reikšmę. Nėra ženklų, kad pablogėjusi saugumo situacija rytiniame ir pietiniame Europos flanguose gerėtų, todėl mes turime toliau įgyvendinti mūsų įsipareigojimus“, – per bendrą spaudos konferenciją su šalies vadove sakė M.Rutte.

Jis teigė, kad Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Maskvos užsienio politika „pastaraisiais metais tapo vis labiau ir labiau agresyvi“.

Tais pačiais metais virš Ukrainos numušus keleivinį iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusį orlaivį, žuvo beveik 300 juo keliavusių žmonių, dauguma jų buvo olandai.

Reaguodama į Rusijos veiksmus, NATO šiemet kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo po tarptautinį batalioną. Vokietijos vadovaujamame vienete Lietuvoje tarnauja apie 250 olandų karių.

Lietuvos prezidentė sakė, kad sąjungininkų buvimas čia rodo, jog „NATO supranta grėsmes, supranta savo atsakomybę“.

„Tai gera galimybė ne tik sustiprinti bendradarbiavimą (...) ir kartu treniruotis, bet taip pat simboliškai parodyti mūsų laikyseną, kad mes esame vieningi, mes esame stiprūs ir mes neleisime niekam čia užeiti“, – teigė D.Grybauskaitė.