„Man tai (grasinimai palikti koaliciją – ELTA) neatrodo gąsdinančiai, nes aš nematau priežasties, dėl ko reikėtų trauktis. Tie susitarimai ir tie įsipareigojimai, kuriuos mes aptarėme pačioje pradžioje, dėl rinkiminės programos, dėl pasiūlymų – man atrodo, tikrai mūsų kolegos galėtų tuo pasidžiaugti. Nors mūsų programos buvo artimos ir įsipareigojimai panašūs, bet vis tiek detalėse, kaip paprastai, velnias glūdi. Tai mes tų detalių daug apgludinome, rengdami Vyriausybės programą, ir atsižvelgėme į „Nemuno aušros“ pasiūlymus. Žmonės užėmė labai svarbias pozicijas, kur gali daryti įtakos“, – trečiadienį Žinių radijui sakė J. Olekas.

„Man atrodo, yra visos galimybės darbuotis ir kokie tai asmeniškumai ar nepasitenkinimai tikrai neturėtų to užgožti“, – dėstė jis.

Taip jis įvertino „aušriečius“ palikusios ir prie demokratų „Vardan Lietuvos“ prisijungusios kolegės Agnės Širinskienės svarstymus – pasak jos, R. Žemaitaičio ultimatumai yra pakankamai rimti.

Visgi, net jeigu ir „Nemuno aušra“ ar keli partijos atstovai nutartų palikti valdančiąją daugumą, J. Olekas leidžia suprasti, jog situacijos nedramatizuoja.

„Manau, mes vis tiek turime pakankamą daugumą, kad, vienam ar kitam, ar keliems žmonėms pasitraukus, ta dauguma būtų pakankama, kad galėtume toliau tęsti sėkmingai darbą. Tai nematau pagrindo ir nematau reikalo, kad būtų toks visuotinis pasitraukimas“, – pakartojo jis.

Įvertino A. Širinskienės sprendimą

J. Olekas taip pat sureagavo į A. Širinskienės sprendimą palikti „Nemuno aušrą“.

„Man atrodo, kad čia yra gal ne visiškai normalus, bet apynormalis judėjimas Seimo daugumos viduje. Tokio judėjimo visada buvo – kiek pamenu, nuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo. Ten irgi žmonės judėjo būriais, iš pradžių vienoje frakcijoje, po to į kitą“, – kalbėjo J. Olekas, pažymėdamas, jog naujasis Seimas nėra išimtis.

A. Širinskienei palikus „aušriečių“ frakciją, politikė patikino pasitrauksianti ir iš Seimo vicepirmininkės posto. Ji į šias pareigas buvo deleguota „Nemuno aušros“.

Man tai neatrodo gąsdinančiai, nes aš nematau priežasties, dėl ko reikėtų trauktis.

J. Olekas nurodo, jog, politikei pateikus atsistatydinimo prašymą, Seimas slaptu balsavimu spręs dėl jos likimo Seimo pirmininko pavaduotojo poste. Socialdemokratas nėra linkęs manyti, kad toks balsavimas gali žlugti ir A. Širinskienei tektų tęsti darbą parlamento vadovybėje.

„Eina pareigas, jeigu neatleista. Bet aš nemanau, kad čia bus labai didelių intrigų. Galvoju, kad bus tam tikras susitarimas ir tos pačios daugumos, kur užtikrinti balsų, kad nes tikrai negalime kažkaip dvigubų žaidimų žaisti, reikia darbuotis, kad tų įtampų būtų mažiau ir būtų pasiektas rezultatas“, – nurodė J. Olekas.

Antradienį paaiškėjo, kad į Seimą su „Nemuno aušra“ išrinkta A. Širinskienė jungiasi prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. Prisijungus šiai parlamentarei, demokratų frakcija padidėjo iki 14 narių.

Kalbos apie A. Širinskienės traukimąsi iš „Nemuno aušros“ pasigirdo išsiskyrus jos ir partijos pirmininko R. Žemaitaičio pozicijoms dėl koalicijos likimo. Prieš Kalėdas politinės jėgos lyderis pareiškė, jog „aušriečiai“ svarstys trauktis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus.

Pagal koalicinę sutartį, „Nemuno aušrai“ priklauso du Seimo vicepirmininko postai. Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad R. Žemaitaitis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos – šiuo metu politikas figūruoja poroje ikiteisminių tyrimų, o vienoje byloje dėl neapykantos kurstymo yra ir teisiamas.

Visgi, R. Žemaitaitis nesitraukė nuo savo pozicijos ir akcentavo – panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų nebeliko. Netrukus jis ėmė svarstyti, jog „Nemuno aušra“ galėtų reikšti pretenzijas ir į demokratams „Vardan Lietuvos“ deleguotą Seimo pirmininko poziciją.

R. Žemaitaitis kartojo, jog dar prieš pasirašant koalicinę sutartį valdančiosios daugumos lyderiai sutarė, jog vienas iš Seimo vadovybės postų atiteks jam.

Klausimą dėl R. Žemaitaičio pretenzijų į Seimo vicepirmininko postą valdantieji žadėjo toliau spręsti koalicinės tarybos rėmuose.

Pirmą naujo Seimo sesiją J. Olekas vadina vaisinga, nors būta ir „pašalinių kalbėjimų“

Seimo vicepirmininkas J. Olekas sako, kad pirmoji parlamento sesija buvo vaisinga, tačiau būta ir „pašalinių kalbėjimų“.

„Per šitą trumpą laikotarpį įvykdėme užduotis, kurias buvome išsikėlę. Pirmiausia, suformavome Vyriausybę, patvirtinom ir patikslinom biudžetą, (...) priimta visa eilė labai svarbių įstatymų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė socialdemokratas.

Per pratęstą rudens sesiją parlamentarai patvirtino 2025 metų biudžetą, priėmė Tautinių mažumų įstatymą, suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, uždraudė azartinių lošimų reklamą, naujus karinius poligonus įsteigė Tauragės ir Šilalės rajonuose, paskelbė pirmalaikius merų rinkimus Panevėžio mieste, Joniškio ir Jonavos rajonuose, denonsavo kelias dvišales sutartis su Rusija ir Baltarusija.

„Pirma, trumpoji mūsų sesija tikrai buvo vaisinga, galime pasidžiaugti, nors daugiausia dėmesio buvo pašaliniams kalbėjimams ir veiksmams, bet tikrai yra rezultatyvių sprendimų“, – teigė J. Olekas.

J. Olekas: socialdemokratų partijos įkūrimą žyminčios Gegužės 1-osios iš šventinių dienų sąrašo braukti nederėtų

Parlamentui svarstant apie galimybę Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena bei atsisakyti vieno iš dabartinių laisvadienių, Seimo vicepirmininkas J. Olekas mano, kad to nereikėtų daryti Gegužės 1-osios sąskaita. Politiko manymu, galima rasti ir kitų alternatyvių, mažesnę svarbą turinčių švenčių nei jo atstovaujamos partijos įkūrimą žyminti diena.

„Man atrodo, kad galima rasti tų dienų (kurias būtų galima išbraukti – ELTA). Yra Joninės, Lapkričio 2-oji, kuriose ne tokios gilios lietuviškos tradicijos, ne taip susišaukia su diena, kada žmonės aukojosi dėl valstybės. Manau, kad Sausio 13-ąją galėtume jau vadinti ir mūsų Pergalės diena. Tai būtų tikrai pagarba tiems žmonėms, kurie ėjo, gynė valstybę“, – trečiadienio rytą Žinių radijui teigė J. Olekas.

„Tikrai galima kažką surasti, nekeičiant istorinės Gegužės 1-osios, kuri susijusi ir su socialdemokratų partijos įkūrimo data ir pirmu paskelbimu, kad mes už „neprigulnią“ Lietuvą. (...) Turime dar papildomų aspektų – ne tik Darbo šventė, o ir katalikiškame pasaulyje Juozapo darbininko diena. Tikrai turime istorinę atmintį dėl šios dienos. Manau, dėl to kalbos tikrai nebus, nebent kas nors opozicijoje – liberalai ar konservatoriai – bandys kažkaip tai pakiršinti“, – tikino jis.

Nors socialdemokratas neslepia turintis abejonių dėl galimo Laisvės gynėjų dienos tradicijų išnykimo, anot jo, šiuo metu yra geras laikas pradėti diskusijas.

„Svarstėme, ar Sausio 13-ąją reikia paskelbti šventine, išeigine, laisva nuo darbo diena. Yra pliusų ir minusų. Pliusai – papildoma pagarba ir dėmesys. Minusai – daugelis institucijų, pavyzdžiui, mokyklos, švietimo įstaigos nedirba ir tuo metu dalis tos pagarbos ir dienos pažymėjimo pasikeičia. Tačiau, manau, kad priimtas geras sprendimas pradėti svarstymus“, – sakė J. Olekas.

„Pasiūliau pasitarti su Sausio 13-osios nukentėjusiųjų organizacijomis, kaip jie mato galimą sprendimą. Jeigu bus didesnis pritarimas, tikrai galiam tą padaryti“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkas.

ELTA primena, kad antradienį po pateikimo Seimo pirmininko S. Skvernelio iniciatyva paskelbti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – nedarbo diena sulaukė parlamentarų pritarimo.

Pasak S. Skvernelio, Sausio 13-oji – viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kalbančių apie valstybės, tautos valstybingumo gynybą. Todėl, pažymi jis, šiuo klausimu pirmiausia reikia rasti bendrą parlamentarų sutarimą.

Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, optimaliausia būtų kalbėti apie Mirusiųjų atminimo dienos išbraukimą.

Savo ruožtu dabartinis Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas šiuo klausimu neslepia turintis abejonių. Anot jo, dėl Sausio 13-osios įtraukimo į šventinių dienų sąrašą dar būtina plačiai diskutuoti.

„Tačiau, jeigu reikėtų keisti kažką į kažką, tai, be abejo, antroji Vėlinių diena bent jau mano sąraše būtų prioritetinė, lyginant su Gegužės 1-ąja“, – žurnalistams antradienį sakė socialdemokratas.

Pagal galiojantį Darbo kodeksą, Laisvės gynėjų diena nėra priskirta prie tų švenčių dienų, kuriomis paprastai nedirbama.  Šiuo metu Sausio 13-oji yra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą.