„Aš prieš juos nesiklaupsiu – nei prieš šitą Konstitucinį Teismą, nei prieš konservatorius, tegul atima mandatą, aš tikrai jo nedėsiu“, – žurnalistams antradienį sakė politikas.

„Kadangi už tiesą nenukryžiavo, o tik atima mandatą, tai nėra skaudu“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo KT paskelbus, jog už kitą parlamentarą balsavęs P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Po šio sprendimo politiko apkaltos klausimas grįš į Seimą, kuris spręs dėl parlamentaro mandato panaikinimo.

„Konstitucinis Teismas, kaip Konstitucinio Teismo teisėjai nustatė, turi dvasias, bet nepasakė kokias, aš sakau, kad turi piktąsias dvasias. Tai, ko nematė teisės ekspertai ir nenustatė, kad aš balsavau ir kokius veiksmus atlikau, tai Konstitucinio Teismo teisėjai spiritizmo seanso metu pasikvietė piktąsias dvasias ir nustatė, kad aš balsavau, ir dar nustatė, kad šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją“, – teigė P. Gražulis.

Konstitucinis Teismas, kaip Konstitucinio Teismo teisėjai nustatė, turi dvasias, bet nepasakė kokias, aš sakau, kad turi piktąsias dvasias.

„Viskas akivaizdu, konservatoriai kartu su Šedbaru diktuoja ne tik kokius sprendimus Konstitucinis Teismas turi priimti – ir kiti teismai – bet ir kada turi priimti sprendimus“, – pridūrė jis.

Parlamentaras svarstė, kad slapto balsavimo metu jo pašalinimui iš Seimo dar gali ir nepakakti balsų.

Jei P. Gražulio mandatas būtų panaikintas šioje byloje, jis dešimt metų negalėtų kandidatuoti į Seimą, prezidentus ir eiti pareigų, kurioms reikia duoti konstitucinę priesaiką.

Į KT kreipėsi Seimas, prašydamas įvertinti surinktą medžiagą dėl to, kad P. Gražulis balsavo už šalia jo Seimo salėje sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską.

KT padarė išvadą, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo P. Gražulis sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už L. Jonauską.

KT neįtikino P. Gražulio paaiškinimas, kad jis galėjo netyčia, suklysdamas pabalsuoti už socialdemokratą. KT pažymėjo, kad L. Jonausko darbo vieta minėto balsavimo metu nebuvo tuščia, jis sėdėjo šalia P. Gražulio, taigi nebuvo įmanoma supainioti darbo vietų ir atsisėdus į greta esančią ne savo darbo vietą pabalsuoti už kitą parlamentarą kaip už save.

Lapkričio pradžioje liudydamas KT P. Gražulis tvirtino neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, nors pripažino galėjęs suklysti. Jis teigė, kad apkaltos procesas pradėtas siekiant su juo susidoroti.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

Lapkritį Seimas pradėjo antrą apkaltos procesą P. Gražuliui. Pagrindu tam tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendis, kad politikas 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Antrasis apkaltos procesas rengiamas supaprastinta tvarka, tai yra nesikreipiant į KT išvados. Numatyta, kad gruodžio 19 dieną Seimas turėtų balsuoti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo šiuo pagrindu.

Jeigu Seimo narys įgaliojimų netektų per pastarąją apkaltos procedūrą, sankcija dešimt metų nekandidatuoti į Seimą negaliotų, nes nebūtų konstatuotas priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas.

Be to, prokurorai P. Gražuliui yra pateikę įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų.

Valdantieji nusiteikę palaikyti P. Gražulio šalinimą iš Seimo: dėl 85 balsų jau sutarta

Valdantieji yra pasiruošę balsuoti už parlamentaro P. Gražulio pašalinimą iš Seimo, sako „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius. Pasak jo, tokiam sprendimui reikalingi 85 parlamentarų balsai jau yra užtikrinti.

„Laisvės frakcija vieningai balsuos už mandato panaikinimą. Reikia iš viso 85 Seimo narių, kad būtų panaikintas mandatas ir, mano žiniomis, šitas skaičius yra sutartas ir užtikrintas. Gražuliui atėjo galas Seime. (...) Labai džiaugiuosi šiandien tokiu Konstitucinio Teismo sprendimu“, – žurnalistams sakė T. V. Raskevičius.

Gražuliui atėjo galas Seime.

„Mano vertinimu, balsavimas Seime nėra kažkoks pokštas ar linksmas nuotykis. (...) Jei mes laikome vieną mygtuką ne šiurkščiu pažeidimu, o tiesiog kažkokiu papokštavimu, tai taip papokštavus didelei Seimo narių grupei bus iškreipta Seimo valia“, – pažymėjo jis.

Visgi liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymi, kad pirmiau reikia sulaukti, kad šis klausimas atsidurtų Seimo salėje. Mat, pasak politiko, P. Gražulis Seimo nario mandato dar gali atsisakyti pats. Tokiu atveju P. Gražulis išvengtų draudimo 10 metų kandidatuoti į Seimą.

Bet kuriuo atveju, akcentavo E. Gentvilas, KT sprendimas jau tapo aiškiu precedentu ateičiai.

„Net ir vienkartinis balsavimas, atimant kitam Seimo nariui teisę išreikšti savo nuomonę, yra šiurkštus priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas. Visi būsimų Seimų nariai turės žinoti, kad taip negalima elgtis. Konstitucinė doktrina suformuluota“, – sakė E. Gentvilas, pažymėdamas, kad jo atstovaujama frakcija veikiausiai balsuos už mandato panaikinimą P. Gražuliui.

Už mandato atėmimą turėtų balsuoti ir konservatoriai

Konservatorių frakcija Seime taip pat turėtų palaikyti iniciatyvą pašalinti P. Gražulį iš Seimo.

„Dar neturėjom aptarimo, bet nujaučiu balsavimą ir kryptį“, – žurnalistams parlamente sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, P. Gražulis balsuodamas už kitus kolegas elgėsi piktybiškai, todėl KT sprendimas yra sveikintinas.

„Faktas, kad (P. Gražulis – ELTA) yra susipažinęs su galiojančiomis normomis, tai netyčiniu žingsniu negali pavadinti. Į tai dėmesį atkreipė ir Konstitucinis Teismas“, – pridūrė G. Landsbergis.

Tam, kad Seimo nariui būtų panaikintas mandatas, reikia 85 parlamentarų balsų.