Pajūrio savivaldybės kasmet vis mažiau bylinėjasi su tarnyba, kuri tarsi prievaizdas kontroliuoja vietos politikų sprendimus. Buvo metas, kai vien Vyriausybės atstovo pasirodymas tarybos posėdyje sukeldavo nemažą įtampą. Politikai negalėjo susitaikyti, kad jų darbas kontroliuojamas.

Praeityje – įtempti santykiai

Dar prieš gerą dešimtmetį konfrontacija tarp savivaldybės administracijos ar tarybos narių su Vyriausybės atstovo tarnyba buvo didelė.

Kaip pastebi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš, tai liudija ne vienerius metus trukę teismai dėl kiemų valymo mokesčio, vietinės rinkliavos už komunalines atliekas pagal buto plotą, o ne pagal šiukšlių kiekį, bylinėtasi ir dėl statybų regioniniame parke, dėl pajūrio stovyklaviečių privatizavimo.

Vyriausybės atstovo tarnyba Klaipėdos apskrityje pralaimėjo visas šias rezonancines bylas. Kodėl esą to klausti reikėtų Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų.

Teigiama, kad jie vienaip konsultavo Vyriausybės atstovus, kitaip sprendė tas bylas.

Šiandien tokio pobūdžio viešojo intereso gynimo bylų tarp Vyriausybės atstovo tarnybos ir savivaldybių nebeliko.

Situacija keičiasi

Šių metų liepą kadenciją Vyriausybės atstovo tarnyboje baigsianti D.Kerekeš tikina, jog darbas su buvusių apskrities savivaldybių tarybų politikais vyko gana sklandžiai.

Kreiptis į teismus nereikėjo taip dažnai, kaip ankstesniais metais.

Tačiau teikimų ir reikalavimų skaičius ne itin sumažėjo, kalbant apie visos apskrities savivaldybes.

"Per visą kadenciją Vyriausybės atstovo tarnyba visoms septynioms Klaipėdos apskrities savivaldybėms teikimų ir reikalavimų pateikė 705, o teismuose su tarybomis bylinėjomės tik 5 bylose. Pavyzdžiui, 2007–2010 m. kadencijos taryboms teikimų ir reikalavimų buvo pateikta 753, o bylų – 20. Gerai yra tai, kad teismų sumažėjo", – pasidžiaugė D.Kerekeš.

Praėjusią kadenciją Vyriausybės atstovo tarnybos juodajame sąraše lyderis buvo Neringos savivaldybės taryba, Palanga ir Klaipėdos rajonas. 2007–2010 m. kadencijoje pirmavo Klaipėdos miestas, Palanga ir Klaipėdos rajonas.

"Vertinant teikimų ir reikalavimų turinį, jie buvo rašomi dėl to, kad savivaldybės nespėja pakeisti savo teisės aktų pagal pasikeitusius įstatymus, Vyriausybės nutarimus. Jei per 2–3 mėnesius jie nesusitvarko, nereaguoja į tas permainas, tada rašome teikimą ar reikalavimą, ragindami pakeisti taisykles ar tvarkos aprašą", – teigė D.Kerekeš.

Esą kuo mažesnė savivaldybė, kuo mažiau ten dirba darbuotojų, tuo vangiau jie spėja reaguoti į įstatymų permainas, tačiau teismų su Neringos savivaldybe Vyriausybės atstovo tarnyba praėjusią kadenciją neturėjo.

"Ačiū, kad rūkote"

Pasak D.Kerekeš, kai savivaldybė nereaguoja į Vyriausybės atstovo tarnybos teikimą, ji yra priversta kreiptis į teismą.

"Jeigu matome, kad tarybos sprendimas ar direktoriaus įsakymas priimtas pažeidžiant įstatymus, mes juos paraginame pakoreguoti tuos dokumentus. Kai nesulaukiame jokios reakcijos, kreipiamės į teismą", – kalbėjo D.Kerekeš.

Vyriausybės atstovo tarnyba 2011–2014 m. savivaldybių tarybų kadencijoje daugiausia bylų, tai yra tris iš penkių, turėjo su Klaipėdos miesto savivaldybe, bet, palyginti su 2007–2010-aisiais, tokių teismų buvo žymiai daugiau.

"Bylinėjomės, nes Klaipėdos miestas nenorėjo kompensuoti važiavimo profesinių mokymo įstaigų mokiniams. Dar viena įdomi byla buvo, kai uostamiesčio savivaldybė uždraudė nepilnamečiams rūkyti viešose vietose, bet kadangi jau buvo tesiminė praktika su Vilniumi, kai buvo pasisakyta, kad savivaldybė gali nustatyti tik vietas, bet ne asmenų grupes, kurioms draudžiama rūkyti, tai reikėjo šį draudimą atšaukti", – pasakojo D.Kerekeš.